Giedrės blogas

Karališkosios karūnos kopija. Kur originalai, niekas nežino.

Vilniaus požemiai ir įrodymas, kad norai pildosi

Vilniaus arkikatedros bazilikos požemiuose pirmąsyk lankiausi dar besimokydama mokykloje (berods 11-toje klasėje). Tada jie paliko man neišdildomą įspūdį ir nuo to laiko svajojau dar kartą jose apsilankyti. Tačiau svajonės išsipildymas užtruko dėl paprastos priežasties – į požemius niekas pavieniui neįleidžia, tik grupelėmis, o tos grupės turi būti ne mažesnės nei 10 žmonių. Taigi reikėjo susiorganizuoti […]

4
Vienas iš Vasaros gatvėje esančiai Psichiatrijos ligoninei priklausančių pastatų.

Diena, kai lankiausi psichiatrinėje

Kaip jūs sureaguotumėte, jei jums pasiūlytų apsilankyti Vasaros 5 (t.y. Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje) ir tas pasiūlymas būtų pateiktas net ne perkeltine, bet tiesiogine prasme? Būtent tokį pasiūlymą aš ir dar krūva blogerių gavome iš Lietuvos blogosferos tėvo (a.k.a. Visatos Valdovo) Rokiškio Rabinovičiaus. Ne vieną tai turbūt sutrikdytų, išgąsdintų, gal net įžeistų. Bet blogeriai yra žmonės, […]

3
Ar kada susimąstėte, kaip iš kito pasaulio krašto atkeliavusiam žmogui atrodo Vilnius?

Taip, mes irgi esame egzotika

Galvojant apie egzotines šalis visada prieš akis iškyla palmės, kaip piktžolės visur želiantys kaktusai, kalnai, smėlynai, turkio spalvos jūra, laisvai bet kur šokuojančios kengūros, žavūs vombatai, išdidūs kupranugariai ar kiti egzotiniai gyvūnai, be galo aštrus maistas, gardus vynas, ryškiaspalviai vietinių drabužiai ir ne mažiau ryškus jų temperamentas. Prie egzotinių šalių rodos niekaip nepriskirtumei Lietuvos ir […]

3
Mėgsta kaimynų cipulis pastūgauti prieš saulabrolį. Nuotrauka skolinta iš markingourterritory.wordpress.com

O jeigu mes taip kalbėtume dabar?

Kasdien per kiaulažviegį, nesvarbu, ar umaras, ar pilaga ar apskarda, kaimynė lauke vedžioja savo cimbalį, katras kartais mėgsta pastūgauti prieš danginį. O aš sėdžiu namie ir galvoju: „Gerai, kad pas mus troboj nei kakšlės, nei žvynės nesiveisia. Turbūt būtų sunku išnaikinti“. Dabar vienintelis galvos skausmas: kaip tą vilgšną iš namų išvėdinti. Kas per arda? Girdžiu […]

5
Kam tai rūpi? Niekam, išskyrus gramatikos nacius.

Gramatikos naciams

Ar jums teko susidurti su grammar nazi? Jie jaučiasi labai laimingi, baksnodami į kiekvieną galbūt netyčia nepadėtą kablelį, brūkšnelį ar (o, Dieve!) praleistą bent vieną raidę ar netyčia vietomis sukeistas raides. O jeigu dar netyčia du kartus sakinyje pakartojai tą patį žodį, tai išvis fantastika. Radę tą galbūt vienintelę klaidelę jie piktdžiugiškai baksnoja į ją […]

6

Labiausiai norisi naują blogo įrašą parašyti tada, kai laukia didžiausi darbai. Bet aš sugrįšiu. :)

0
Istorija apie Karolį.

Karolis, kuris nepalūžo

Žurnalisto darbas žavus tuo, kad gali susipažinti su išties įdomiais žmonėmis, kurių gyvenimo istorijos įkvepia. Vienas tokių – Karolis Verbliugevičius, neregys, išmokęs plaukti banglente. Žinoma, tai tik vienas vienas pasiekimas netrumpame jo pasiekimų sąraše. Būdamas neregiu jis sugebėjo įkurti nuosavą verslą, išbandyti kalnų slidinėjimą – netgi leidosi nuo juodųjų trasų (o man nedrąsu būtų leistis […]

0

Užėjau į mobiliojo ryšio saloną pasikeisti planą, išėjau su nauju išmaniuoju telefonu. :)

0
Prijungus elektrodus prie dilbio galima valdyti ant stalo stovinčią bioninę ranką. intorobotics.com nuotr.

Ką reiškia valdyti Terminatoriaus ranką?

Mano darbas nuostabus tuo, kad jame nuolat galima patirti ar sužinoti ką nors visiškai naujo, netikėto, galbūt net keičiančio požiūrį į tam tikrus dalykus. Štai vakar sužinojau, ką reiškia valdyti bioninę plaštaką, panašią į tą, kurią turėjo Terminatorius! Bioninė plaštaka yra bioelektroninis rankos protezas, valdomas raumenų siunčiamais elektriniais signalais, kuriuos priima odos paviršiuje pritvirtinti elektrodai. […]

0
Kaip kadaise skubėdavome žiūrėti "Santos Barabros", taip dabar nekantraujame įsijungti socialinius tinklus. robinwright.org.es nuotr.

Socialiniai tinklai – kaip serialas

Ar kada susimąstėte, kas mus taip vilioja kasdien įsijungti socialinius tinklus, žvilgčioti į juos net ir turint daug svarbaus darbo, sekti savo draugus, klasiokus, pažįstamus ir netgi nepažįstamus, bet kuo nors mums vienaip ar kitaip įdomus žmones? Greičiausiai taip elgiamės dėl tos pačios priežasties, dėl kurios žmonės žiūri serialus. „Tam tikra prasme muilo operos – […]

3

Manau, kad žmones žeidžia ne kritika, o tonas ir būdas, kuriuo jis išsakytas.

0
Kai kurių daugiabučių gyventojai reklamoms skiria šiukšliadėžes arba tiesiog dėžes. Nuotrauka pasiskolinta iš apkasu27ir29.blogas.lt.

Reklama nepageidaujama

Pastaruoju metu savo tinklaraštyje susilaukiu itin daug netikrų komentarų. Kodėl sakau netikrų? Dažniausiai jie paliekami prie metų ir daugiau senumo įrašų, o parašyta juose būna nei šis nei tas, iš serijos: „Aha, pritariu“ arba „Geras įrašas“ ir įdedama nuoroda į kokį nors komercinį puslapį. Nesu nusiteikusi prieš verslą, bet, mielieji, neterškite mano blogo reklamomis – […]

5

Nebeegzistuojantys darbai

Įdomus įrašas anglų kalba apie vienuolika darbų, kurie nebeegzistuoja. Vienas jų ypač makabriškas – lavonų iškasėjų. Ankstyvaisiais moderniosios medicinos laikais universitetų ir ligoninių gydytojai tam, kad turėtų žmonių kūnų, kuriuos galėtų tyrinėti ir su kuriais galėtų atlikti bandymus, samdydavo žmonės, kurie pagrobdavo negyvėlius iš kapų. Beje, tarp nebeegzituojančių darbų – ir sielių plukdymas. Mano senelis […]

1

Interneto istorija

„Įsivaizduokite, jeigu gurkšnodami ryto kavą įsijungsite namų kompiuterį tam, kad perskaitytumėte tos dienos laikraštį“, – 1981 metais intrigavo vienos JAV televizijos žinių vedėja, pažadėjusi, kad tai nėra taip nerealu, kaip gali pasirodyti. Įdomu, kokie dabar, atrodytų, sunkiai įsivaizduojami dalykai bus savaime suprantami po trijų dešimtmečių?

0

Vaikus pas senelius siųsdavo… paštu!

XX amžiaus pradžioje JAV paštas pristatydavo ne tik siuntinius, bet ir… vaikus. Pavyzdžiui, vienos ketverių metų mergaitės May Pierstorff išsiuntimas pas senelius paštu kainavo 53 centus. Kaina už siuntinį – ne tokia ir maža, nes, kaip rašė anuomet gyvenęs Jackas Londonas, tuo metu šešiasdešimt dolerių buvo dviejų mėnesių uždarbis jūroje. Tačiau tai greičiausiai kainavo pigiau, […]

0

Net jeigu per dieną įvyko trys nuostabūs dalykai, kodėl esame labiau linkę galvoti apie vienintelį blogą?

0

Orkestro sulėktuvės

Kai 2012 metais ispanų bankininkystės grupė „Banco Sabadell“ šventė 130 metų gyvavimo sukaktį, Sabadelio, esančio Katalonijoje, gyventojams buvo surengta nuostabi staigmena – orkestro „flashmob’as“, arba lietuviškai – sulėktuvės. O viskas prasidėjo nuo to, kad maža mergaitė gatvės muzikantui įmetė monetų. Žiūrėdama šį klipą įsisvajojau ką nors panašaus išvysti ir Lietuvoje. Gal taip ir bus?

3

Kantrybė

Kantrybė: XIX amžiaus pabaigoje pozuoti nuotraukai tekdavo netgi pusę minutės! O dabar jau po 5 sekundžių bergždžio pozavimo visi ima nervintis ir klausti: „Tai jau?“ Kadangi anų (kaip, beje, ir šių) laikų vaikams pozuoti taip ilgai buvo sunku, tėvai juos laikydavo ant kelių. O kad tėvai nenukreiptų dėmesio nuo vaiko, apsimesdavo, kad jų nėra, slėpdamiesi […]

0

Apie nemigą (iš būsimo straipsnio): „Vienas futbolo fanas iš Kinijos mirė, nes nemiegojo 11 parų, norėdamas pamatyti visas Europos futbolo čempionato varžybas“.

0
Puslapiai:12345678910