Giedrės blogas

3 paprasti būdai, kaip parašyti patrauklų pavadinimą

Parašyti gerą antraštę gali užtrukti ilgiau nei likusį tekstą. pixabay.com nuotr.

Kodėl atsivertėte šį tekstą. Atsakykite sąžiningai. Ar todėl, kad ir šiaip esate mano blogo skaitytojai ir jums įdomu viskas, ką rašau? Ar dėl sudominusios antraštės?

Jeigu dėl pastarosios, tuomet tikslas pasiektas. Aš jums įrodžiau, kad antraščių magija egzistuoja ir trys antraščių rašymo formulės, kurias pateikiau šio teksto apačioje ir kuriomis pasinaudojau kurdama pavadinimą, yra veiksmingos.

Antraštės. Jos yra tai, už ką autoriams (ypač žurnalistams) dažniausiai kliūva nuo skaitytojų ir padaro santykius su jais komplikuotais.

Mus, rašančiuosius, paprastai kaltina arba tuo, kad straipsnių antraštės yra klišinės, arba suteikia nepagrįstus lūkesčius, ar, dar blogiau,  neatitinka tikrovės.

Taip, klaidinančių, netikslių, klišinių antraščių neturėtų būti, bet jų pasitaiko nuolatos ir visur. Kas skaito naujienas ne tik lietuviškai (o tokių, manau, yra nemažai), sutiks, kad tai – ne tik Lietuvos žiniasklaidos bėda. Įveskite į „Google“ paiešką „Misleading headlines“ ir jums pateiks per 233 tūkst. rezultatų. Dar daugiau, paaiškės, kad klaidinančių antraščių apstu ne tik geltonojoje spaudoje, bet ir rimtuose pasaulio leidiniuose ir interneto portaluose.

Antraštės veikia mūsų nuomonę apie visą likusį tekstą. pixabay.com nuotr.

Klaidinančios antraštės ne tik mus skatina pirkti leidinį ar atsiversti straipsnį, kurio galbūt neatsidarytume. Jos veikia ir mūsų mąstymą. Būtent pavadinimas lemia skaitytojo nuomonę apie visą straipsnį ir tai, kaip jis perkaitytą informaciją įsimins. Paprastai tariant, užduoda visą rašinio toną.

Pavadinimas yra pirmasis įspūdis apie tekstą. O, kaip žinia, tai, ką pamatome, išgirstame, pajaučiame ar patiriame su kuo nors susidurdami pirmąkart, veikia ir tolimesnį mūsų požiūrį į tai. Straipsniai – ne išimtis. Tam tikros joje paminėtos frazės ar detales gali paveikti, kaip jūs skaitysite visą likusį straipsnį ir į ką kreipsite dėmesį. Jeigu aš antraštėje parašysiu: „Jurgis negali pamiršti kunigo ištartų žodžių“, jūs tekste ieškosite būtent šių žodžių ir labiausiai apie Jurgį galvosite būtent per šią prizmę, nors galbūt tie kunigo žodžiai bus tik nereikšminga detalė visame tekste.

Bet tai, kaip antraštės veikia mūsų nuomonę apie tekstą, jau atskira tema. Grįžkime prie to, kas kaltas dėl visos tos antraščių pasiutpolkės?

Atsakymas paprastas ir skaitytojas jį žino – kiekvienas autorius nori, kad jo paruoštas tekstas būtų ne tik pastebėtas, bet ir atverstas bei perskaitytas. Tačiau statistika yra negailestinga.

Ar žinojote, kad tik vidutiniškai 8 iš 10 žmonių perskaito įžangą ir tik 2 iš 10 – visą likusį tekstą! O kiek dar žmonių pasitenkina tik antraščių perskaitymu, tekstų nė neatsiversdami, nes jų būna tiesiog per daug, kad kiekvieną atsidarinėtų.

Tad ką daryti, kad jūsų tekstą skaitytojas pastebėtų, atsidarytų ir dar visą perskaitytų, nepaisant to, kad jame galbūt yra daug raidžių? Tuomet gali išgelbėti gera antraštė. Ne veltui rašantieji kartais gero pavadinimo sukūrimui skiria netgi daugiau laiko, negu viso teksto, o internete gausu patarimų įvairiomis kalbomis, kaip parašyti gerą antraštę.

Turbūt pastebėjote, kad neretai antraštės būna viena į kitą panašios? Taip yra ne todėl, kad autoriai yra įsimylėję klišes, bet todėl, kad rašantieji linkę naudoti jau pasiteisinusias formules, kurios garantuotai atves skaitytojus.

Parašyti gerą, patrauklų ir skaitytojo neklaidinantį pavadinimą yra nelengva užduotis. Pavadinimo (o kartu ir viso teksto) sėkmę gali lemti vos vienas vienintelis žodis (arba skaičius). Kartais užtenka tą pačią mintį performuluoti vieną žodį pakeičiant kitu ar pakeičiant žodžių tvarką ir dėl to skaitytojų padaugėja kelis kartus.

Kuo vieni žodžiai yra patrauklesni už kitus, turbūt turėtų atsakyti psichologijos ar lingvistikos specialistai. Beje, tie patys žodžiai ar formuluotės patrauklūs įvairių šalių skaitytojams, kad ir kokia kalba būtų užrašyti. Na, pavyzdžiui, formuluotė „paprastas patarimas, kaip“ vienodai sudomins tiek lietuviškai, tiek angliškai, tiek ir rusiškai skaitantį skaitytoją.

Klausiate, kaip gi gimsta antraštės? Įvairiai. Būna, kad jau rašant tekstą ar net prieš sėdant jį rašyti žinai, kokį jis pavadinimą. Bet kartais tenka ilgokai kankintis, kol sugalvoji gerą pavadinimą.

Gerai, jeigu tekstą reikia atiduoti ne iškart. Tuomet turi daugiau laiko apgalvoti ir jo struktūrą: įžangą, dėstymą, ir pavadinimą, kuris gali ateiti į galvą besiprausiant duše arba vaikščiojant lauke ar net būti susapnuotas!

O jeigu teksto reikia iškart? Tuomet prašai pagalbos kolegų ar bandai prisiminti jau pasiteisinusių antraščių formuluotes ir jas panaudoji.

Aš atradau ir dar vieną gana paprastą triuką – įsivaizduoju konkretų savo skaitytoją ir pagalvoju, kodėl (dėl kokios antraštės) jis norėtų skaityti mano tekstą. Neretai tai puikiai suveikia.

Kelissyk taip pasielgti patariau ir savo kolegoms. Jiems tai irgi pasiteisino.

Na, o dabar žadėtieji trys paprasti, išbandyti praktiškai ir pasiteisinę patarimai, kaip parašyti patrauklią antraštę, kuriuos pateikė „HubSpot“ (daugiau patarimų galima rasti čia). Jeigu norite įsitikinti jų  veiksmingumu, išmėginkite patys:

 

Įtraukite skaičius.

Originali antraštė: „Socialinių tinklų rinkodaros klaidos“.

Patobulinta antraštė: „9 socialinių tinklų rinkodaros klaidos“.
Pridėkite patrauklų būdvardį.

Originali antraštė: „Formulės, kaip parašyti patrauklią antraštę“.

Patobulinta antraštė: „Paprastos formulės, kaip parašyti patrauklią antraštę“.
Panaudokite kviečiančius veikti žodžius.

Originali antraštė: „Formulės, kaip parašyti patrauklią antraštę“.

Patobulinta antraštė: „Išmėginkite šias formules, kaip parašyti patrauklią antraštę“.

 

Jeigu jums reikia sugalvoti patrauklų pavadinimą išbandykite šiuos patarimus. Turėtų padėti.

Ir, žinoma, nepamirškite teksto turinio. Nereikėtų po gera antrašte slėpti prasto teksto, nes tuomet magija suveiks tik kartą, bet skaitytojas pas jus nesugrįš. O juk jūs to nenorite, tiesa?

 

Ką manote apie šį įrašą ?