Giedrės blogas

Apie pažangą ir tai, kur ji mus nuves

0

 

Buly Schwartzo skulptūra Izraelyje, Holono mieste, vaizduoja interneto naujienų nešėją - šių laikų Hermį arba Merkurijų. wikipedia.org nuotr.

Buly Schwartzo skulptūra Izraelyje, Holono mieste, vaizduoja interneto naujienų nešėją – šių laikų Hermį arba Merkurijų. wikipedia.org nuotr.

Aš esu už pažangą, už naująsias technologijas, už tai, kad jos tobulėtų ir jų atsirastų daugiau. Netiesa, kad be technologijų buvo geriau: vaikai buvo protingesni, nes mintinai išmokdavo daugiau eilėraščių, žmonės rečiau sirgdavo visokiomis baisiomis ligomis ir labiau bendraudavo tarpusavyje.

Šiuolaikiniai vaikai tikrai nėra kvailesni už ankstesnių kartų. Tiesiog dabar jiems, apsuptiems įvairių išmaniųjų prietaisų, reikia kitokių įgūdžių: ne sugebėti įsiminti kuo daugiau faktų – juos juk galima lengvai surasti internete, bet mokėti atsirinkti tai, kas teisinga, nepasiklysti informacijos jūroje.

Nemanau, kad neturėdami išmaniųjų telefonų žmonės labiau palaikė tarpusavio ryšius. Kaip tik socialiniai tinklai leidžia susirasti senus draugus, buvusius bendramokslius ir su jais atnaujinti ryšius. O kur dar galimybė per socialinius tinklus užmegzti ryšį su naujais žmonėmis, su kuriais gyvai galbūt nė nesusitiktumėte! Pavyzdžiui, nuo to laiko, kai pradėjau pildyti šį blogą, mano pažįstamų ratas labai padidėjo. Per tinklaraštį aš susipažinau su išties įdomiais žmonėmis, skirtingų sričių atstovais, taip pat rašančiais blogus pačiomis įvairiausiomis temomis: nuo jūrinių, iki medicininių ar istorinių. Be interneto nepažinčiau ne tik jų, bet ir turbūt neperskaityčiau jų rašomų minčių.

Beje, kalbant apie tinklaraščius – milijonams žmonių visame pasaulyje šie internetiniai dienoraščiai tapo ne tik terpe reikšti savo mintis, skleisti idėjas, bet ir pristatyti savo veiklą. Yra daugybė pavyzdžių, kaip tinklaraščio rašymas padėjo žmogui išpopuliarėti kaip specialistui. Tad kai manęs klausia, ar verta rašyti blogą, norint užsidirbti pinigų, bandau aiškinti, kad uždarbis gali būti ne tik tiesioginis, tai yra, parašius kokį nors reklaminį straipsnį apie vieną ar kitą įmonę ir paslaugą ir gavus už tai pinigų, bet ir netiesioginis, kuomet žmonės daugiau sužino apie tave, kaip apie specialistą ir todėl mieliau perka tavo paslaugas (jeigu jas parduoti) ar linkę tave labiau samdyti.

Prijungus elektrodus prie dilbio galima valdyti ant stalo stovinčią bioninę ranką. intorobotics.com nuotr.

Prijungus elektrodus prie dilbio galima valdyti ant stalo stovinčią bioninę ranką. intorobotics.com nuotr.

Dėl ligų… Yra įvairių teorijų, kad išmanieji telefonai ir įvairūs elektroniniai prietaisai gali smarkiai pakenkti sveikatai: sukelti vėžį, pabloginti regėjimą, sutrikdyti miegą ir panašiai. Ir tie įspėjimai greičiausiai yra ne be pagrindo. Tačiau technologijos lėmė ir didžiulę medicinos pažangą. Šiuo metu yra sukurta nuo bioninių galūnių protezų, kurie padeda smarkiai pagerinti rankų ar kojų netekusių ar jų neturėjusių žmonių gyvenimo kokybę (apie tai, ką reiškia valdyti bioninę ranką, šiame bloge rašiau jau anksčiau), iki kochlearinių implantų, padedančių stipriai ar visiškai apkurtusiems žmonėms išgirsti garsus.

Kai kalbinau neregį Karolį Verbliugevičių, nelaimingo atsitikimo metu visiškai netekusį regėjimo, bet nepalūžusį, o sukūrusį sėkmingą verslą, gražią šeimą ir stebinantį pasaulį savo polinkiu į sportą, kuris net ir matančiam žmogui būtų ekstremalus, jis prasitarė, kad didžiausia jo svajonė – susigrąžinti regėjimą. Karolis tiki, kad greitai bus sukurtos technologijos, leidžiančios tokiems žmonėms, kaip jis, vėl matyti, galbūt atstosiančioms akis ir kamerų užfiksuotus vaizdus siųsiančioms tiesiai į smegenis. Manau, kad ta diena, kai išsipildys Karolio svajonė, visai čia pat.

Taigi, net jei ir šiuolaikinės technologijos gali žmogų suluošinti, jos lėmė ir milžinišką medicinos pažangą: sunkiai išgydomos, net mirtinos ligos pamažu tampa išgydomomis, o vienaip ar kitaip neįgalūs žmonės gali vėl atrasti judėjimo, girdėjimo ar regėjimo džiaugsmą.

Aš nekalbu apie visas kitas sritis, kurios pastaruoju metu sparčiai patobulėjo. Pavyzdžiui, statybas. Anksčiau architektai brėžinius braižydavo ranka, stovėdami prie didžiulių braižlenčių. Dabar namai projektuojami skaitmeniniu būdu. Kompiuteryje iškart kuriamas trimatis pastato modelis, prie kurio vienu metu gali dirbti ir architektai, ir konstruktoriai, ir inžinieriai. Tame modelyje matyti viskas: kur ir kokios atsiras komunikacijos, kokios bus konstrukcijos, kokių ir kiek statybinių medžiagų prireiks ir panašiai. Galimybė projektuojant pastatus iškart bendradarbiauti skirtingų sričių specialistams gerokai palengvina užduotį ir sumažina galimų klaidų tikimybę. Beje, toks pastato informacinis modeliavimas leidžia ne tik suprojektuoti pastatą, bet ir tiksliai suplanuoti jo statybos procesą ir darbų atlikimus, apskaičiuoti, kiek visa tai gali kainuoti ir pagal tai parinkti labiausiai tinkamas medžiagas, bet ir numatyti statomo objekto ateitį: kaip jis bus eksploatuotojas, kas kiek laiko reikės remontuoti ar keisti susidėvėjusias dalis naujomis ir panašiai.

"Google" jau sukūrė pirmuosius savaeigius automobilius. en.wikipedia.org nuotr.

„Google“ jau sukūrė pirmuosius savaeigius automobilius. en.wikipedia.org nuotr.

Technologijos palengvina ir mūsų keliones. Retas kuris šiais laikais nėra susidūręs su navigacijomis – jų yra kiekviename mobiliajame telefone. O ateityje bus dar gražiau. Mums net nereikės vairuoti automobilių. Jie patys save vairuos, o mums tiesiog užteks sėdėti ir mėgautis kelione. Kol kas kalbos apie savaeigius automobilius daug kam skamba utopiškai, bet kažkada lygiai taip pat neįmanoma atrodė tai, kad didžiulė biblioteka, telefonas, radijas, televizorius, kompiuteris ir dar daug kitų dalykų gali tilpti mažame prietaise, kurį galima įsidėti į kišenę ar bent jau rankinę.

Pirmieji savaeigiai automobiliai jau sukurti. Juos sukūrė kompanija „Google“ ir jau pernai pirmieji automobiliai išriedėjo į Kalifornijos gatves. O po kelerių metų tokie automobiliai mūsų gatvėse taps įprastu reiškiniu. Bent jau taip žadėjo „Tele2“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Andrius Baranauskas.

Paveikslėlyje išvardyti 5G ryšio privalumai. Paveikslėlis padarytas 5G ryšio pristatymo metu. G.Balčiūtės nuotr.

Paveikslėlyje išvardyti 5G ryšio privalumai. Paveikslėlis padarytas 5G ryšio pristatymo metu. G.Balčiūtės nuotr.

Savaeigių automobilių eismas taps įmanomu dėl 5G mobilaus ryšio, kuris lems dar didesnį duomenų atsisiuntimo ir išsiuntimo greitį bei lems dar geresnę duomenų perdavimo kokybę. Taip žadėta per tinklaraštininkams surengtą 5G ryšio techologijos pristatymą. Jį suorganizavo „Tele 2“ ir telekomunikacijų įrangos gamintoja „Nokia“, sukūrusi būsimo 5G standarto reikalavimus atitinkančią ryšio stotį „AirScale Radio Access“. Pirmieji 5G standarto ryšio tinklai vartotojus pasieks maždaug per ketverius metus.

Dėl 5G mobilaus ryšio parduotuvėse nebeliks eilių, nes paprasčiausiai nebereikės pardavėjų. Įsivaizduokite: nueinate į didžiulį prekybos centrą, prisirenkate visokių prekių, o einant pro duris jas nuskenuoja speciali informacinė užuolaida ir automatiškai nuskaičiuoja už tai pinigus iš jūsų sąskaitos. Ir viskas!

Pakankamai plačiai ir išsamiai 5G mobilųjį ryšį aprašė ponas Rokiškis Rabinovičius. Tad norintiems techninių smulkmenų, siūlau apsilankyti pas jį bloge ir ten paskaityti apie tai. Beje, ponas Rabinovičius pateikė ir trumpą interneto istoriją. Jums tikrai bus įdomu sužinoti, kaip prie interneto evoliucijos prisidėjo ir pornografijos verslas.

Na, o abejojantiems tuo, kad jau greitai visi galėsime naudotis 5G ryšiu, primenu, kad apie 2010 metus, kai buvo pirmąkart pirstatytas 4G ryšys Lietuvoje, atrodė irgi neįtikėtina, kad jis taps tokiu visuotoniu. O dabar4G ryšį palaiko didžioji dalis išmaniųjų prietaisų ir tai nieko nebestebina.

Taigi, technologijos sparčiai juda į priekį ir dėl to mūsų gyvenimas pasidarys dar įdomesniu.

Share

Ką manote apie šį įrašą ?