Giedrės blogas

Apie šešerių metų sukaktį, Kaziuką ir tai, ką reiškia būti blogere

0
Bloginimas duoda daug naudos, neįvertinamos pinigais. pixabay.com nuotr.

Bloginimas duoda daug naudos, neįvertinamos pinigais. pixabay.com nuotr.

Lygiai prieš šešerius metus pasirodė pirmasis mano blogo įrašas. Tiesa, pasirodė jis ne šiame tinkaraštyje, kurį matote dabar, bet nemokamoje blogų platformoje blogas.lt.

Ir buvo jis apie Kaziuko mugę. Jeigu įdomu, šį įrašą galite surasti ir paskaityti čia.

Jau pirmasis įrašas buvo gana populiarus ir sulaukė skaitytojų dėmesio, todėl įkvėpė rašyti blogą ir toliau. Ilgainiui pirmasis blogas išaugo savo marškinėlius ir buvo perkurtas į naują – gražesnį, didingesnį, kuris kiek pasvarsčius, kaip pavadinti, buvo pavadintas paprastai – tiesiog „Giedrės blogu“.

Per tą laiką buvo paskelbta per 200 įrašų. Dar 49 tebeguli juodraščiuose, nes suabejojau, ar verta kai kuriuos skelbti, kitus palikau nebaigtus, kad pabaigčiau vėliau, bet taip ir neprisėdau iki dabar.

Įrašų būtų ir daugiau, bet žurnalistams ne taip paprasta bloginti. Tiesiog mes, žurnalistai, visada turime nebaigtų straipsnių ir kuomet tenka rinktis, ką rašyti – darbinį straipsnį ar blogo įrašą, neretai nugali darbas. Bet nesupraskite to kaip pasiteisinimo. Laikausi nuostatos, kad teisintis neverta – tu arba ką nors padarai, arba – ne. Ir taškas.

Per tuos šešerius bloginimo metus įvyko daug nuostabių dalykų. Vienas jų buvo įsiliejimas į blogerių bendruomenę ir pažinčių rato praplėtimas. O blogeriai – išties smagūs ir įdomūs žmonės (bent kitokių aš nepažįstu), tarp jų yra įvairiausių sričių atstovų – nuo medikų, iki buriuotojų, nuo meno kritikų, iki istorikų, nuo teisininkų, iki žurnalistų. Kiekvienas jų savaip dėsto mintis, vis kitaip pildo blogą, pagaliau kiekvienas jų rašo apie skirtingas sritis ir tai yra fantastiška.

Ir netiesa, kad blogai miršta, nors taip per tuos metus, kai esu blogerė, tai buvo tvirtinta ne kartą. Ką ten, per blogo rašymo metus. Blogų mirtis periodiškai buvo prognozuojama nuo pat bloginimo atsiradimo laikų. Bet to neįvyko. Tiesiog blogerių bendruomenė yra labai dinamiška: vieni pradeda bloginti ir į ją sėkmingai įsilieja, kiti – nustoja, treti  iš jos išeina, bet sugrįžta. O yra tokių, pavyzdžiui, Grumlinas, Egidijus (aka Skipperis), Rokiškis ir kiti, kurie pildo tinklaraščius ilgai ir stebėtinai reguliariai – neretai per savaitę paskelbia po kelis naujus įrašus, nors už tai veikiausiai pinigų negauna. Manau, kad tie žmonės tiesiog jaučia dalijimosi savo mintimis, įspūdžiais ir žiniomis džiaugsmą.

Beje, apie pinigus. Ne kartą sulaukiau klausimų, ar įmanoma užsidirbti iš blogo? Pasaulyje? Taip. Lietuvoje? Net nežinau. Gal kas nors kažkiek pinigų ir gauna, pvz., ką nors pareklamuodami tekste arba įsidėdami reklamjuostes. Tik kažin, ar tai – pakankami pinigai, kad užtektų pragyvenimui.

Aš laikausi nuostatos, kad iš blogo galima gauti netiesioginės naudos. Juk bloginimas yra puikus būdas prisistatyti kaip specialistui, pareklamuoti savo veiklą ir taip galbūt surasti geresnių darbo pasiūlymų. Kita nauda iš blogo yra mano jau anksčiau minėtos pažintys ir patirtis, kurią galima įsigyti rašant tinklaraštį.

Beje, iš blogų naudos stengiasi gauti ir tie, kurie jų nerašo, visaip lįsdami prie blogerių ir kaulindami jų laiko bei nemokamos reklamos jų bloguose. Apie kaulytojus ne kartą rašė įvairūs tinklaraštininkai ir žinomi žmonės. Visai neseniai apie tai rašė nepailstančioji keliauninkė Elė (aka Kūtvėla), rėžusi tiesiai šviesiai „Kiek kainuoja nusipirkti reklamą Kūtvėlos bloge„. Tada jai pažadėjau, kad apie tokius norinčius nemokamai pasireklamuoti kito sąskaita ir aš būtinai papasakosiu, bet kol kas tam vis dar kaupiuosi.

Na, o šiaip pastaruoju metu su blogeriais (tiksliau blogerėmis) tenka susidurti ir darbe. Kadangi esu viena iš portalo lrytas.lt rubrikos „Skonis“ sudarytojų, dažnai tenka bendrauti su maisto temomis rašančiomis blogerėmis ir publikuoti jų receptus. Iki tol maisto blogai nebuvo man gerai žinoma sritis, tačiau dabar jų žinau pakankamai nemažai ir atrandu vis naujų. Vieni jų – labai profesionaliai padaryti, jose aprašomi ir gana sudėtingi aukštesnio kulinarinio pilotažo reikalaujantys receptai, dedamos gražios nuotraukos, o jų autorės yra parašiusios ne vieną ir ne dvi knygas. Tokie blogai jau net tam tikra prasme peržengia blogų ribas. Kituose gi maisto bloguose receptai yra paprastesni, bet jų autorės paperka skaitytojus nuoširdumu.

Šiųmetės Kaziuko mugės grobis.

Šiųmetės Kaziuko mugės grobis.

Bet grįžkime prie sukakties. Šiemet norėjosi vėl parašyti apie Kaziuką, bet platesnio įrašo paruošti šįkart nespėjau. Užtai pasakysiu, kad šių metų mugėje pastebėjau šiokių tokių teigiamų pokyčių. Visų pirma – gerokai sumažėjo kičas, atsirado daugiau origanalesnių gaminių: tiek maisto, tiek meno kūrinių ar papuošalų.

Visi dejavo, kad šiemet kainos buvo didelės. Bet, kaip matyti iš įrašo, padaryto prieš šešerius metus, ir tada jos nebuvo žemos.

O šiemet Kaziuke pirkom tik du meduolius-grybukus (ką ten grybukus? Grybus!), nes įdomiau buvo tiesiog pasivaikščioti, pasižvalgyti į prekes ir į žmones, nei būtinai leisti pinigus.

Plačiau apie Kaziuką bus kada nors vėliau. O dabar einu švęsti.

Share

Ką manote apie šį įrašą ?