Giedrės blogas

Apie stilių ir stilingiausius

38

Lietuvos blogosferoje vėl rinkimai. Šįkart renkami stilingiausieji tinklaraščiai.

 

Supermaminiai apsibučiavimai?

Kai kurių blogerių nuomone, stilingiausiųjų rinkimai prilygsta supermaminiams apsibučiavimams.Pasibaigus blogų reklamos savaitei prasidėjo kitas (savi)reklamos projektas “Stylish Blogger Awards” (lietuviškai – “Stilingojo tinklaraštininko apdovanojimai”), sulaukęs labai prieštaringų vertinimų.

Vieni nuoširdžiai džiaugiasi įvardijami kaip stilingieji ir mielai patys skelbia savo mėgiamų tinklaraštininkų top‘us.

Į šiuos apdovanojimus įsitraukė net blogosferos grandas stilingasis ir dantingasis žiurkėnas Rokiškis, o pernai juose dalyvavo ir panelė Pipedija.

Kiti apdovanojimus vertina skeptiškai.

Pavyzdžiui, Tomas Morkūnas – Insaideris iš pradžių abejojo, ar apdovanojimai verti dėmesio, nes esą nelabai aiškūs kriterijai, pagal kuriuos išrenkami stilingiausieji.

Jis taip pat nuogąstavo, kad tai bus paprasčiausias vienas kito liaupsinimas. Plačiau jo nuomonę galima paskaityti komentarų skiltyje po Laimės Kūdikio straipsniu, kuriame jis, kaip, beje, ir aš, buvome nominuoti.

Nepaisant skeptiškumo, Insaideris vis tik prisidėjo prie akcijos ir paskelbė savuosius stilingiausiuosius blogerius.

Panašių abejonių, kaip Tomas, išsakė ir kiti blogeriai ne tik šiemet, bet ir pernai.

Pavyzdžiui, praėjusiais metais Andrius Užkalnis, kuriam apdovanojimą skyrė anksčiau minėtasis Rokiškis, neslėpė savo skeptiškumo, pavadindamas Stilingiauiso tinklaraštininko apdovanojimus tiesiog “supermaminiais apsibučiavimais”.

 

Stilinga net triskart

Nesvarbu, kas ką mano, bet blogo įvertinimas man itin svarbus ir džiugus įvykis.Jums kyla klausimas, kodėl gi rašau apie stilingiausiųjų blogų apdovanojimus?

Savaime aišku, todėl, kad mano blogas šiemet irgi buvo paminėtas tarp stilingiausiųjų ir net triskart, jei neskaičiuosime Eitnės portalo, kuriame taip pat rašau.

Eitnės puslapis irgi buvo įvardintas stilingu, kas mane itin džiugina.

Pirmoji man apdovanojimą skyrė blogerė Ieva – ta pati linksma, optimistiška, nuolat iki ausų išsišiepusi (nebent protestuotų prieš SOPA) freelancerė, karikatūrų autorė, internete pažįstama kaip Laimės kūdikis.

Jei kas manote, kad mes su Ieva susijusios kokiais nors korupciniais ryšiais, turiu jus nuvilti – kol kas mudvi, deja, dar nė karto nebuvome susitikusios.

Gana netikėtai apdovanojimą gavau ir iš Savaitgalio rendez-vous kurlinarinio blogo šeimininkės, dviejų reksų (čia aš ne apie šunis, bet apie garbanes Cornish Rex veislės kates) auklėtoja Jurga.

Turiu pasakyti, kad kulinariniai blogai man – visiška mistika, kažkoks atskiras blogosferos pasaulis, į kurį kartais nedrąsiai kyšteliu savo nosį, ieškodama kokio nors keksiuko recepto.

Visada stebiuosi, iš kur jų autorės gauna tiek receptų ir kaip sugeba pagal juos paruošti tokius kulinarinius šedevrus.

Bet kokiu atveju, Jurga visai netikėtai sugriovė mano galvoje gyvenusį mitą, kad kulinarinių blogų autoriai yra savotiška mafija, nepripažįstanti ir neskaitanti jokių kitų tinklaraščių, nebent jie būtų apie maistą.

Pagaliau, stilinga blogere mane paskelbė ir žiurkėnas Rokiškis – Lietuvos blogosferos autoritetas, kurio erudicija nepaliauju žavėjusis ir slapčia viliuosi kada nors turėti tiek daug žinių, kaip ir jis, ir būti bent perpus tiek autoritetinga.

 

Kas vertas apdovanojimo?

Kiekvienas, rašantis blogą, manau, yra vertas stilingojo vardo, nes gyvena turiningesnį gyvenimą, negu kiti.Kiekvienas įvertintas blogeris pagal žaidimo taisykles turi skleisti apdovanojimų virusą tolyn, paskelbdamas savo stilingiausiuosius.

Kaip nuspręsti, kuris blogeris yra stilingas, o kuris – nelabai?

Stilingumo vertinimo kriterijų yra daug. Vienokiais kriterijais remtųsi web dizaineriai, kurie greičiausiai kreiptų dėmesį į blogo išvaizdą (spalvas, šriftą, informacijos išdėstymą), kitokiais – kalbos specialistai, kurie veikiausiai vertintų teksto stilistiką, kalbos ir sakinių logiškumą.

Stiliumi besidominčios asmenybės  rėžtų dar kitokią nuomonę apie tai, koks blogas ir blogeris vertas būti pavadintas stilingu.

Atsakymo, koks tinklaraštininkas vertas stilingiausiojo vardo, bandžiau ieškoti internete. Tačiau Google paieška dažniausiai išmesdavo tik tokius rezultatus, kaip “internete siaučia stilingiausio  blogerio epidemija”, arba “kaip netikėta – ir aš gavau “Stylish Blogger Award”.

Netgi paieškos rezultatai anglų kalba buvo tokie patys.

Neradau nieko apie apdovanojimų istoriją. Gal aš suvedžiau ne tokius paieškos žodžius?

Tada pamaniau, kad kiekvienas blogeris vertas būti pavadintas stilingu, kaip ir bet kuris žmogus, kuris gyvena įdomiau bei turiningiau, nei režimu darbas-namai-televizorius-lova, o kažką veikia, kažkuo besidomi: mokosi užsienio kalbų, piešia mandalas, studijuoja istorines knygas, bėgioja krosą, rūpinasi kitais ir panašiai.

 

Stilingiausiųjų aštuonetukas

Kai kurie ne tik sugeba bloginti, bet ir daryti tai itin stilingai.Ir visgi konkurso taisyklės reikalauja kai kuriuos blogerius išskirti.

Kadangi esu žurnalistė, blogus vertinau pagal šiuos kriterijus: tinklaraščio ir jo temų originalumas, aktualumas, minčių pateikimas, geras rašymo stilius.

Neminėsiu čia tų, kuriuos jau paminėjo kiti. Jeigu kuris kitų paminėtasis netyčia atsiras, dovanokite už neapsižiūrėjimą.

Taigi, apdovanojimas iš mano rankų (tiksliau, blogo) keliauja…:

 

…į Grumlino palėpę. Joje šeimininkauja barzdotasis basetėlio savininkas Gintaras Rumšas – tikriausias trumpų įrašų meistras. Neretai jo mintys telpa vos keliuose sakiniuose, bet tuo pasako viską, ką ketino. Kiekvieną, užklydusį į jo blogą, šeimininkas pasitinka širdelėmis, kurių paveiksliukai keičiasi kaskart atnaujinus puslapį (kaip supratau, Grumlinas jas kolekcionuoja). Kasdien G.Rumšas mums papasakoja kokį nors su ta diena susijusį istorinį faktą (it koks sieninis plėšomas kalendorius), o kur dar jo trečiadieniai su pinapais, kurių aš kaskart nekantriai laukiu, nesgi gražu pažiūrėti į tuos naiviai erotiškus paveikslėlius.

…pas Leo Lenox. Leo – toks išdidus akmeninis liūtas, kurio namai atrodo kiek kitaip, nei daugelio kitų. Jau užrašas virš durų “kvailybės ribų beieškant” nuteikia rimtai. Leo mėgsta krimstelėti tai vienam, tai kitam, o į labai nepatikusius ir pridengimo besišaukiančių žodžių švysteli. Leo man atrodo atkeliavęs iš senovės, nevengiantis minčių ranka užsirašinėti, net jei ir prieš nosį yra pasistatęs kompiuterį. Žinote, kas labiausiai mane žavi? Ogi originali blogo struktūra: iš pradžių pateikiamas anonsas, iš kurio nuorodos patenki ir į visą straipsnį. Gera ir stilinga intriga.

…į Frogsign (iš tikro tai – Mariaus) blogą. Tai nenuilstamai įvaizdį tobulinantis, vadinasi, stiliumi besirūpinantis blogeris. Jis net savo logotipą pakeitė iš žavios žalios varlytės, į geltoną ženklą su varle, labiau atitinkantį keistą blogo pavadinimą. Ne visas Mariaus nagrinėjamas temas suprantu (rašo gi web dizaineris profesionaliai ir profesionalams), bet man patinka, kad jo straipsniuose neretai matyti įdėtas triūsas ieškant informacijos, pastangos temas išdėstyti kuo išsamiau. O kur dar įdomūs, deja, retokai parašomi straipsniai apie iškiliausias ir įkvepiančias internetines asmenybes. Be to, tai vienas iš nedaugelio blogerių, nurodančių savo informacijos šaltinius po straipsniais.

…į Viduramžių Europą, tiksliau, taip pavadintą Pijaus blogą. Niekada nemaniau, kad Viduramžių istorija gali būti tokia įdomi. Gal dėl ankstesnio priešiškumo šiai istorijos epochai kaltas stereotipas, kad Viduramžiai buvo tamsūs laikai, kada išsilavinę galėjo būti vien vienuoliai, kada žmonės užuot prausęsi kasydavosi, kada Europą valdė paslaptingieji tamplieriai ir vyko nuožmi raganų medžioklė, žodžiu, buvo mažai kas žavaus. Pijus atskleidė kitokius Viduramžius, kur žmonės nevengė maudynių, sotindavosi ir greitu maistu, steigė universitetus. Visa tai parašyta aiškiai, paprastai, suprantamai, įdomiai, žodžiu, tikrai stilingai.

… į Tomo pasaulį. Blogo autorius Tomas Viluckas yra žinomas publicistas, daugiausiai rašantis religinėmis temomis, nors nevengianis panagrinėti ir kitų, pavyzdžiui, politinių. Man stilingas vien jau blogo pavadinimas – paprastas ir aiškus. Tomas atskleidžia daug įdomybių apie katalikų bažnyčią, šventes, šventuosius, skatina diskutuoti, kabindamas tokias temas, kaip, pavyzdžiui, koks turėtų būti geras kunigo pamokslas. Man šis blogas stilingas, nes, nors jame rašoma nemažai apie religijas, jis nėra davatkiškas. Tomas supažindina su tikėjimu, bet jo neprimeta.

… pas Fantastiškų (-as) knygų žiurkes. Tai dar vienas blogas, kuris stilingas vien dėl pavadinimo – šmaikštaus, ironiško, originalaus, lengvai įsimenamo, pagaliau, puikiai atspindinčio blogo temą. Blogas linksmas, mergaitiškas, kaip ir recenzijos, smagios, skoningos, o svarbiausia – naudingos. Man patinka, kad merginos recenzuoja ne tik lietuvių kalba išleistas ir ne tik į top‘us patenkančias knygas, o jų nuomonė man – neabejotinai svarbi ir autoritetinga. Be to, knygų žiurkės neapsiriboja vien recenzijomis, bet ir “laiko ranką ant pulso”, operatyviai informuodavos apie su skaitymu susijusius renginius Lietuvoje ir pasaulyje.

į Kiniją, tiksliau, Evelinai, nuolat savo bloge įdedančiai po laišką iš Kinijos, kurioje šiuo metu gyvena. Laiškai – savaime stilingas dalykas, o Evelinos laiškai – kaip knyga, kurią skaitydamas gali sužinoti apie visai kitokią civilizaciją, gyvenimą visiškai kitokioje aplinkoje: kaip kinai mąsto, juokauja, švenčia, ką valgo kaip per Naujuosius metus atrodo Pekinas, kada čia ateina pavasaris. Evelinos laiškuose daug gražaus, bet ne per saldaus teksto, daug įdomių nuotraukų, o kiekvienas tekstas pasibaigia mažu su juo susijusiu palinkėjimu. Argi ne stilinga?

…pas Egidijų Nasevičių, tiksliau į jo blogą “Laivai ir jūrininkai”. Tai dar vienas originalus, pakankamai originalia Lietuvoje tema pildomas blogas, man, kaip klaipėdietei, itin brangus, nes jūrinės aktualijos tebėra artimos, net ir gyvenant Vilniuje. Anksčiau Egidijus kūrė kitą blogą, pavadinimu “Nauticalis”, betgi stiliaus paieškos privertė išsikraustyti. Egidijaus tekstai, skirtingai, nei Grumlino, ilgi, juose apstu palyginimų, lyrinių nukrypimų. Jie – kaip tik tokie, kokie ir būdingi jūros žmonėms. Šiame bloge yra ir aktualijų, ir pajuokavimų, ir šiaip gražių minčių. O jeigu smalsu, ką reiškia vienas ar kitas jūrinis terminas, arba manote, kad galite sukurti jau egzistuojančio tarptautinio žodžio lietuvišką atitikmenį, jums patiks rubrika žodynėlis. Beje, šio jūrinio blogo autorius net negyvena pajūryje.

Kol kas tiek blogų. Gali būti, kad kažką užmiršau paminėti, o kai ko dar nespėjau aptikti ir prisidėti prie savo reader‘io.

 

Septynios paslaptys

Aš myliu Japoniją. Šis kimono - tik karnavalinis kostiumas. Kada nors tikiuosi pasimatuoti tikrą.Ar aš ko nepamiršau? Ai, tiesa, septynių įdomių dalykų apie save. Juos turi apie save paskelbti kiekvienas apdovanotasis. Taigi:

1. Iki pat dvyliktos klasės mokykloje nežinojau, kuo norėčiau būti užaugusi, tuo tarpu kai beveik visi mano klasiokai buvo pasirinkę savo gyvenimo kryptis. Ta nežinia mane labai gąsdino. Bijojau, kad taip ir neatrasiu po saule vietos, kol vienąsyk parašiau straipsnelį į laikraštį, po to buvau paprašyta parašyti dar ir dar daugiau. Taip supratau, kad galiu tapti žurnaliste.

2. Turiu ypatingai gerą (visomis prasmėmis) klausą, kuri itin paaštrėja rytais – tuomet galiu išgirsti netgi kitame name verkiantį kūdikį. Tad, jei būnu nepakankamai išsimiegojusi, rytą šalia manęs atsiradęs garsiakalbis (turiu galvoje triukšmingą žmogų) rizikuoja būti nužudytas žvilgsniu.

3. Moku kelias užsienio kalbas, bet kompleksuoju kalbėdama angliškai. Man vis atrodo, kad mano žodžių tvarka  ir gramatika klaidinga, tarimas – prastas, nepaisant to, kad skaityti ir bendrauti angliškai tenka nemažai. Žinau, kad daugybės žmonių anglų kalbos žinios yra gerokai skurdesnės, negu mano, betgi lygiuojuosi į geriausius.

4. Esu pakankamai smulkmeniška ir pedantiška. Daug dėmesio skiriu detalėms, smulkmenoms, siekiu visada viską kuo nuodugniau išsiaiškinti, todėl manau, kad internetinės paieškos sistemos ir enciklopedijos buvo sukurtos tokiems, kaip aš.

5. Man patinka Japonija, nors dar ten niekad nebuvau, ir tai, kas japoniška. Net vienas mano mėgstamiausių rašytojų – Haruki Murakami - japonas, rašantis, beje, visai ne japonišku stiliumi. Dėl meilės Tekančios saulės šaliai, net mano buto interjeras po truputį pritempiamas prie japoniško stiliaus.

6. Visiškai nevalgau silkės. Vaikystėje negalėdavau pakęsti net jos kvapo. Jei silkė būdavo virtuvėje, manęs ten nelikdavo. Net ir indus, kuriuose buvo silkės, plauti man būdavo atgrasu. Dabar šiai žuviai esu truputį tolerantiškesnė, bet vis dar jos nevalgau.

7. Neseniai užsikrėčiau origami virusu. Man patinka lankstyti įvairias figūrėles iš popieriaus. Susidraugauti su šiuo menu bandymų būta ir anksčiau, deja, jie baigdavosi nesėkmingai. Dabar galiu išlankstyti iš popieriaus ne tik gervę, bet ir visą dramblį.

 

 

Pasidalinti/Pasižymėti

38 Komentarai

  1. Evelina

    Dėkui, Giedre, už gerą žodį! Ir už pasufleravimus, ką dar iš blog’ų paskaityti ;)
    p.s. 5-as punktas sutampa :) Kaip tik šiuo metu skaitau jo trilogiją 1Q84 – angliškai ir 3′n’1 (gimtadienio dovana). Įsivaizduoji, kaip atrodo TA knyga, su beveik 1000 psl? :)

    Atsakyti
    • Giedre

      Ačiū tau už puikų blogą. Tikrai įdomiai skaitosi ir negaila parekomenduoti. Net pradėjau mąstyti, ar nepridėjus prie meilės Japonijai meilę ir Kinijai. :) Man atrodo, aš tą knygą irgi turiu (reikės dar peržiūrėti savo H.Murakami kolekciją), tik dar neskaičiau. :)

      Atsakyti
  2. grumlinas

    Očiataibent! ;)
    Ačiū už gerą žodį beigi pagyrimą, bo netgi man smagu, kai paplaukiui paglosto :)
    Tai įtariu, kad ir aš turėsiu kažką surašyti analogiško, ania?

    Atsakyti
    • Giedre

      Prašom prašom. Negaila tų paglostymų tokiam smagiam blogui. Aš, kaip skaitytoja, reikalauju daugiau basetėlio istorijų. Apie trečiadienius savo nuomonę Egidijus jau G+ išsakė. Dar reikėtų rėžti savo stilingiausiųjų sąrašiuką beigi septynias įdomybes apie save paporinti. Jeigu jau Rokiškis Rabinovičius nepasididžiavo į stilingiausiųjų žaidimą įsitraukti, prašau ir savo favoritų nestabdyti bei skleisti stilingumo užkratą tolyn. ;)

      Atsakyti
        • Giedre

          Oi laukiu nesulaukiu. Man prireikė kokių poros savaičių, kol pasiryžau šį opusą sukurti. Juk ne juokas išrinkti stilingiausius. Nesinorėjo visko daryt “ant durniaus”. :)

          Atsakyti
          • grumlinas

            Stilingumas ir populiarumas gali drastiškai nesutapti. Paimk kad ir Rokiškį ar Užkalnį – abu super-populiarūs, tačiau rašo agresyvia maniera, ir todėl man jie pagal priimtinumą kur kas žemesnėse pozicijose, nei MariukasM ar scaniaGTI. Nebemėgstu agresyvumo/arogancjos/pamokslavimo – šito “gėrio” ir pats galiu sugeneruoti su kaupu – kažkada buvau piktokas ;)
            Tad man stilingumas yra greičiau tai, kad rašoma taip, jog aš skaitau be įtampos ir jaučiu malonumą. Nes įtampą stengiuosi mažinti ir taip – nežiūriu nei lietuviškų, nei rusiškų televizijų, liko tik istorinė-dokumentinė tematika, internetuose geriau paieškau LEGO art SteamPunko, nei kas ten dedasi karštuose taškuose – nors kai kada ir apie tai parašau ;)

          • Giedre

            Labai teisinga nuomonė, kad stilingumas nelygu populiarumui. Bet stilingumas, mano supratimu, nėra ir saldumas.
            Apskritai, stilingumas – labai subjektyvi sąvoka, kiekvieno suvokiama savaip, ką ir bandžiau pasakyti savo įraše.
            Aš irgi mieliau lendu į puslapius, kur rašoma apie menus, istoriją, mokslinius atradimus. Namuose dažniausiai žiūriu History, tiesa, pastaruoju metu kanalas išleido daug agresyvių ir, mano nuomone, grynai vyriškai auditorijai skirtų laidų, mažai ką bendro turinčių su istorija: pavyzdžiui, kaip vienas senis mėgaujasi šaudydamas arbūzus, o kitas didžiuojasi tuo, kad visus daiktus perpjauna pusiau. Kai pamatau, kad rodys tokias laidas, mieliau pasirenku Animal Planet kanalą arba knygą. :)

          • grumlinas

            Tai va tas arbūzų pjaustymas ir yra tas agresyvumas, kuris man nėra stilingas.
            “Stilingas” IMHO – kai man malonu. Jei malonu nėra — tai tik informacijos transferas iš autoriaus į mane.

  3. linuxr

    Respektas dėl Japonijos :) Aš, žinoma, nepraleisiu progos ir paerzinsiu, kad man ten teko būti :) Ir nuo to laiko Japonija man – užsienio šalis numeris vienas.

    Atsakyti
  4. linuxr

    Su japoniška žaląja arbata kebloka Lietuvoj, ypač turint omeny, kad jos pagrindinis ingredientas yra ruošimo ir gėrimo ceremonija, trunkanti kelias valandas :) O su sušiais – viskas gerai :) Arbatą pakeisti galima miso sriuba su udono makaronais. Mmmmm, koks skonis :)

    Atsakyti
  5. Leo Lenox

    Labai ačiū už paminėjimą tarp stileivų :) Kaip spėjot, turbūt, pastebėti, sulaukiu ne tik pagyrų internetuose, tačiau nuo to geras žodis tik malonesnis akiai.
    Teks užsiimti, kai tik atrasiu minutę…

    Atsakyti
    • Giedre

      Nėra už ką. Beje, berods mačiau tamstos blogą dar kaži kur paminėtą tarp stilingųjų, tik nepamenu, kur. :) O dėl pagyrų ir pykčių internetuose, čia jau aš nesikišiu. Nedalyvavau (ir net nenorėčiau dalyvauti) konfliktuose, tad ne mano reikalas aiškintis, kas ir kaip.

      Atsakyti
  6. Ieva

    Smagu, kad parašei :) Beje, dėl anglų kalbos taip pat turiu šiokį tokį kompleksą, ypač, kai ilgiau nešneku. Bet jei jau tenka, tai paprastai po truputį “įsivažiuoju” ir po kurio laiko visai laisvai kalbu. Jei dažniau šnekėčiau matyt visai dingtų tas kompleksas :) Išvada – reikia daugiau keliauti :D

    Atsakyti
    • Giedre

      Et, man kompleksas, matyt, atsirado todėl, kad mūsų mokykloje svarbiau buvo tikslieji mokslai, o į visokias ten kalbas, ypač anglų, žiūrėta pro pirštus. Mokė tą kalbą visi, kas netingėjo, daugiausiai – persikvalifikavusios istorikės arba pradinių klasių mokytojos, kurioms užtekdavo, kad tekstuką sugebėdavai perskaityti ir šiokį tokį sakinį suregzti. Nors ir mokykloje, ir universitete anglų kalbos egzaminus išlaikiau puikiai, vis jausdavausi kažko iki galo neišmokusi. O dabar dar ir gyvenu su žmogumi, kurį anglų kalbos nuo pirmos klasės mokė sustiprintu režimu, tai ir žinios jo – nepalyginamai geresnės. Iš čia ir kyla kompleksai. :)

      Atsakyti
  7. Adis

    “Iki pat dvyliktos klasės mokykloje nežinojau, kuo norėčiau būti užaugusi”

    Same here. Čia matyt kažkokia žurnalistinė tendencija :D

    Atsakyti
    • Giedre

      Matyt… Žurnalistai tokie visada žmonės truputį ne į temą – lyg ir žinantys apie viską, bet tik po truputį, lyg ir su profesija, bet turbūt labiausiai kvestionuojama. Nenuostabu, kad ir pašaukimas žurnalistikai pasireiškia vėliau, nei kitkam. :D

      Atsakyti
      • Giedre

        Aš dabar jau žinočiau, kad net jeigu ir suklysti pasirinkdamas, kai tau vos aštuoniolika, tai nereiškia, kad tos klaidos neįmanoma ištaisyti vėliau. :)

        Atsakyti
  8. Tomas

    Radus laisvesnę minutę laikas ir man pasireikšti :)
    Pagaliau sulaukiau nors vieno šių apdovanojimų straipsnio, kuris buvo rimčiau rašomas. Džiaugiuosi, kad ne aš vienas švaisčiausi apdovanojimais ne “iš lempos”, ne “iš oro” ar ne iš panašių objektų :)
    Šiek tiek nusišnekėjau, bet man tai būdinga pirmadieniais :)

    Atsakyti
    • Giedre

      Ačiū už komplimentus. Man tiesiog nesinorėjo subanalinti apdovanojimų. Jie kritikuojami kaip tik todėl, kad, kaip rašei, apdovanojimais švaistomasi “iš lempos”, o ne rimtai apmąstant, kas ir kodėl jų verti. Man norėjosi, kad žmonės, kuriuos suminėjau, jaustųsi išties nusipelnę ir pagerbti.

      Atsakyti
  9. Klaudijus

    Džyzus Kraist Superstar, aš nemaniau kad Lietuvoje dar liko tiek populiarių blogerių kai sugriuvo visas blogas.lt kortų namelis.
    Būtų įdomu rinkti -iausius blogus jei būtų iš žinomiausių/daugiausiai landžiojančių internete blogerių sudaryta komisija, pvz., kaip tarp reklamščikų adrenalinas būna.

    Atsakyti
    • Giedre

      Nebuvau to mačiusi. Perskaičiau ir iš esmės pritariu tam, ką ponas Rokiškis pasakė. Tačiau, kaip sakiau, loginas pretenduoja į oficialesnius apdovanojimus, nei blogerių vienas kitam žarstomos pagyros, nepaisant to, kad nemaža dalis nominantų – tikrai abejotini.

      Atsakyti
  10. Septyni virtieniai

    kai nusprendi dalį savo asmenybės virtualiai paviešinti, dar reikia rasti tinkamą formą. Tai galiu pasakyti, kad kulinarinis blogas tam irgi tinka. Nes juk kiek bekalbėčiau apie virtienius, galų gale vistiek pasakau apie save

    Atsakyti
    • Giedre

      Blogas tam ir yra, kad ne vien techniškai ir sausai kalbėtumei apie vieną ar kitą dalyką (jūsų atveju – maistą), o ir atspindėtumei savo asmeninį požiūrį ir žavesį. :D

      Atsakyti

Ką manote apie šį įrašą ?