Giedrės blogas

Gražių ir riestų blakstienų paslaptis

0

Ne visas gamta apdovanojo riestomis blakstutėmis, laimė išteitis visada yra. pixabay.com nuotr.

Kiekviena savo grožiu besirūpinanti moteris žino, kiek daug laiko gali užimti toks, atrodytų, nereikšmingas reikalas, kaip blakstučių* padažymas. O jeigu jos dar ir nėra riestos (pavyzdžiui, kaip maniškės, kurios yra tokios tiesios, kad, atrodytų, net į apačią nukreiptos) ir jas tenka jas pariesti su įrankiu, kuris primena viduramžių kankinimų prietaisą,** tuomet blakstienoms tenka skirti dar daugiau laiko. Tiksliai neskaičiavau, kiek, bet turbūt kokias 3 minutes tai jau tikrai, kurios skubant rytais (o kuri iš mūsų rytais neskuba?) gali būti labai svarbios.

Kažkuriuo metu buvau išbandžiusi blakstienų priauginimą. Ne pats patogiausias dalykas, nes kai kurios blakstienos matyt ne itin gerai buvo priaugintos, tad kartais, ypač po nakties, nemaloniai durdavo akis (jausmas toks, tarsi į akį būtų patekusi blakstiena ar smėlio kruopelytė), užtai atrodė labai efektingai. Atsibundi – ir jau graži be jokio makiažo. Tiesiog neįtikėtina, kiek daug žavesio prideda paprasčiausios blakstienos!

Žnyplytės blakstienoms pariesti pirmąkart jas išvydusiems dažniausiai asocijuojasi su kankinimo įrankiu. pixabay.com nuotr.

Tada supratau ir tai, kiek daug mes, moterys, sugaištame, blakstienas riesdamos ir dažydamos, mat, priauginus jas, laikas, praleistas prie veidrodžio, gerokai sutrumpėjo.

Tačiau, kadangi priaugintos blakstienos, kaip minėjau, kartais ne itin maloniai durdavo, o ir teko skaityti, kad dažnai daroma ši procedūra gali pakenkti natūralioms blakstienoms, prie kurių klijuojamos dirbtinės, antrąsyk šios procedūros taip ir nepakartojau.

Ir štai, neseniai sužinojau apie ilgalaikį cheminį blakstienų rietimą, kurio metu chemiškai užriečiamos blakstienos, vėliau jos pajuodinamos ir pamaitinamos visokiais ten vitaminų turinčiais aliejukais. Jeigu po procedūros blakstienos dar ir prisotinamos keratinu, tai jau vadinama blakstienų „laminavimu“***.

Apie ilgalaikį cheminį blakstienų rietimą aš sužinojau iš „Angelos“ grožio studijos savininkės Kristinos (apie pačią studiją galite paskaityti šio blogo įraše „Apie ramybę, dideles svajones, „Angelos“ ir grožį“). Kristina patikino, kad procedūra yra labai saugi – saugesnė už priauginimą, mat niekas ant tikrų blakstienų nieko neklijuoja, o tik pariečia esamas. Taigi niekas po to tiesiogine ta žodžio prasme nebado akių, o blakstienos neiškrenta greičiau, nei joms priklausytų. Be to, ši procedūra tinkama visoms, net ir turinčioms itin jautrias akis ar nešiojančioms kontaktinius lęšius.

„Aš pati išbandžiau šią procedūrą. Matai?“ – sumirksėjo riestomis blakstienomis Kristina. Pariestos jos blakstienos atrodė toookios ilgos, kad aš, aišku, iškart patikėjau šia gyva reklama ir nedelsiant užsirašiau pas grožio studijos „Angelos“meistrę Vitaliją, kad ji ir mano blakstienas taip pariestų.

Buvau įspėta priauginimo dieną ateiti be jokio makiažo. Aš, žinoma, paklausiau, tik nepamaniau, kad į savoką „jokio makiažo“ įeina ir paakių kremas. Todėl priauginimo rytą , kaip ir įprasta, pasitepiau juo paakius, o kremas, pasirodo, įriebalino odą, tad Vitalijai teko ilgokai pavargti, kol po apatinėmis blakstienomis man priklijavo apsauginius pleistrus.

Visą laiką (visas parietimas truko maždaug apie valandą) reikėjo būti užsimerkus. Dėl to buvo kiek gaila, nes tuo metu (priešingai, nei darant pedikiūrą), negalėjau skaityti žurnalų ar knygos. Bet Vitalija pasistengė, kad nenuobodžiaučiau ir mielai man pasakojo apie viską, ką tuo metu darė (vėliau dar ir pademonstravo naudotas priemones). Plius spėjome aptarti grožį apskritai, katinus ir kitus mergaitiškus reikalus.

Tad kas gi vyko blakstienų priaiginimo metu?

Iš pradžių, kaip sakiau, man ant paakių užklijavus apsauginius pleistrus.

Vėliau kiekviena blakstutė buvo sukama ant specialių suktukų (kam neaišku -„bigudukų“), panašių į ausų krapštukus, tik trumpesnių. Jų, pasirodo, esame skirtingų dydžių – S, M, L, XL. Suktukų dydis priklauso nuo blakstienų ilgio. Pavyzdžiui, man blakstienas rietė ant M dydžio „bigudukų“.

Ant suktukų užriestos blakstienos buvo prie jų priklijuotos specialiais klijais. O po to buvo užteptas specialus skystis, kuris padeda blakstienoms išlikti užriestoms ilgą laiką. Skysčio kvapas mane mintimis sugrąžino į tolimą praeitį, kuomet buvo populiarus cheminis sušukavimas ir visos kirpyklos kvepėjo specifiniu šioms šukuosenoms daryti skirtų priemonių skleidžiamu kvapu. Tai va, ant blakstienų tepamas skystis dvelkė panašiai, tik ne taip intensyviai.

Vėliau mano blakstienos buvo pamaitintos aliejukais, panaudojus specialią priemonę atlipintos nuo suktukų ir, kad būtų dar išraiškingesnės, padažytos ilgalaikiais dažais.

Vėliau aš dar pasigooglinau, kad pati pamatyčiau, kaip atrodo blakstučių parietimas. Jeigu norite tai pamatyti ir jūs, įkeliu jums „YouTube“ vaizdelį:

Vitalija dar prieš procedūrą mane įspėjo, kad mano blakstienos storos, nelanksčios ir kietos „kaip akmuo“, tad didelio efekto iš pirmo karto esą veikiausiai nebus. Bet skirtumas tarp blakstienų prieš ir po buvo akivaizdus (jį netruko pastebėti ir mano draugės). Mano blakstienos dabar atrodo net ilgesnės, nei anksčiau ir gerokai išraiškingesnės.

Nuo blakstienų parietimo jau praėjo pora savaičių, bet jos vis dar atrodo puikiai (net dažyti kasdien nebūtina, nebent norisi, kad būtų tankesnės). Svarbiausia, kad, skirtingai, nei priauginus blakstienas, po ilgalaikio parietimo nėra jokio diskomforto jausmo.

Meistrė Vitalija man žadėjo, kad riestomis blakstienos galėsiu džiaugtis apie 6 savaites, kol visos senosios nepasikeis naujomis. Po to procedūrą teks kartoti.

Ar kartosiu? Žinoma! O kol kas džiaugiuosi, kad kiekvieną rytą bent jau nereikia riesti blakstučių, nes jos iškart atrodo puikiai be jokio papildomo vargo.

————

* Nors vengiu vartoti deminutyvus (ir visą kitą, kas be reikalo apkrauna tekstą nereikalinga informacija), šįkart padarysiu išimtį, nes man labai patinka kaip skamba ši mažybinė-maloninė žodžio „blakstienos“ forma. Pirmąkart žodį „blakstutės“ išgirdau iš gražios, talentingos ir gerai žinomos Klaipėdos fotografės bei grožio meistrės Viktorijos Vaišvilaitės-Skirutienės lūpų. Ir man šis žodis taip patiko, kad nejučia jį perėmiau pati. O kadangi šis tekstas apie mergaitiškus reikalus, manau, kad šis žodis čia labai tinka.

** Kai pirmąkart pamačiau blakstienų rietimo žnyples, pamaniau, kad „ačiū, ne. Aš gal apsieisiu ir be jų“. Bet išties įgudau jomis naudotis. Tai – visiškai neskausminga. Na, nebent bandytumei jomis užriesti jau padažytas blakstienas. Teko skaityti, kad buvo tokiu būdu jas visas iškart išsirovusių merginų (Auč… turėjo būti labai skausminga). Aišku, bandžiau ir visokius ten blakstienas riečiančius tušus, bet mano blakstutės tokiems pasirodė visiškai neimlios, tad rezultatas būdavo tik ryškesnė spalva, ne daugiau.

*** Nežinau, kaip jums, bet man „laminavimas“ visų pirma siejasi su grindų dangos laminato klojimu, bet ne su blakstienomis. Tad, kai pirmąkart išgirdau „blakstienų laminavimas“, pamaniau, kad man turbūt pasigirdo. Bet, pasirodo, tokia procedūra yra ir žinoma Lietuvoje jau nebe pirmus metus. Net mano kolegė apie ją buvo girdėjusi, dėl ko aš pasijutau visiška tamsuole. 

Ką manote apie šį įrašą ?