Giedrės blogas

Ką blogu oru veikti Klaipėdoje? Arba, kaip aš suradau „hygge“

0

Audra Klaipėdoje 2017 m. lapkričio 11 d.

Nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga. Šis gal kiek nuvalkiotas posakis puikiai tiktų mano gimtajai Klaipėdai.

Jeigu Klaipėdoje siaučia audra (kaip nutiko šiandien), visai nebūtina sėdėti užsidarius namuose, ar sukti n-tąjį ratą po „Akropolį“.

Klaipėdiečiai puikiai žino, kad audra – idealus laikas kelionei į pajūrį. Netgi manau, kad daugiau tikrų klaipėdiečių sutiksi ant molo per audrą, nei gražią vasaros dieną tysančių paplūdimyje. Nenustebkite, jeigu klaipėdietis jums pasakys, kad vasarą taip ir nepasimaudė jūroje. Juk jūra jiems pasiekiama visas 365 dienas. Kai žinai, kad bet kada gali iki jos nulėkti, koks tikslas prie jos veržtis, vos saulė išlenda iš debesų? Šitaip mąsto ne vienas Klaipėdos gyventojas. Aš pati gyvendama Klaipėdoje prie jūros lankydavausi turbūt net rečiau, nei dabar, kai atvažiuoju čia iš Vilniaus.

„Ateik ateik“ kavinė Melnragėje.

Kas kita yra audra. Ji kaip koks magnetas sutraukia klaipėdiečius prie jūros. Taip, žvarbu. Taip, neypatingai malonu, kai vėjas tave tiesiog verčia iš kojų. Bet tas milžiniškų bangų vaizdas atperka viską! Jūra niekada neatrodo taip įspūdingai ir gyvai, kaip per audrą. Tad nenuostabu, kad ant molo sutiksi daugybę fotoaparatus ar išmaniuosius telefonus ištiesusių žmonių, akylai stebinčių molo link besiritančias bangas ir spėliojančių, kuri jų įspūdingiausiai duš į akmenis.

Ir jeigu anksčiau pasigrožėjus stichija nelikdavo nieko kito, kaip tik sukti traukti namų ar kokio nors prekybos centro link, dabar prie šiaurinio molo yra vieta, kur galima užsukti, sušilti ir gėrėtis bangomis saugiai gurkšnojant kavą, arbatą, kakavą ar bet kurį kitą pasirinktą gėrimą bei lepinantis desertu. Mat nuo šių metu birželio netoli šiaurinio Klaipėdos molo veikia jauki mažytė kavinukė „Ateik Ateik“.

„Ateik ateik“ kavinė Melnragėje. Atkreipkite dėmesį į cinamoninę dešinėje.

Lankiausi čia ir rašiau apie ją portale lrytas.lt pirmosiomis šios kavinukės darbo dienomis. Ir kaip džiaugiausi vėliau socialiniame tinkle „Facebook“ matydama teigiamus ten apsilankiusių draugų ir pažįstamų atsiliepimus. Vadinasi, kavinukė buvo verta, kad apie ją papasakočiau.

Į „Ateik Ateik“ kavinę negrįžau iki pat dabar. Nors per tą laiką nekart lankiausi Klaipėdoje (šiemet darbo ir ne tik reikalais į gimtąjį miestą sugrįždavau kaip niekad dažnai), bet vis kažkaip neužsukdavau į Melnragę.

Ir štai dabar atsirado proga čia vėl atvykti. Iš pradžių nuėjome pasigrožėti audros pašiaušta jūra, o tada nusprendėme užsukti puodeliui kavos į minėtąją kavinukę.

Koks kontrastas – audra už lango ir jaukumas viduje.

Mane vėl pasitiko besišypsanti kavinės šeimininkė Guoda, kuri pati ir sukiojosi už baro. Guoda pasidžiaugė, kad kavinė vasarą veikė gana sėkmingai ir vylėsi, kad pavyks įgyvendinti svajonę dirbti čia ne tik šiltuoju metų laiku. Kas, kad rudeniop klientų gerokai sumažėjo.

Užsisakėme kavos ir keksiukų, klestelėjome į minkštą fotelį ir, stebėdami pro didžiulius langus šėlstančią jūrą, supratome, kas yra tai, ką danai vadina žodžiu „hygge“.

„Hygge“ yra sunkiai išverčiamas norvegiškas žodis, kurį perėmė danai. Bestselerio „Mažoji laimės knyga. HYGGE: gyvenimas pagal danus“ autorius Meikas Wikingas, kurį teko kalbinti gyvai, kai šis lankėsi Lietuvoje, „hygge“ vienu sakiniu apibūdino, kaip meną sukurti jaukią atmosferą.

Kavinės „Ateik ateik“ vidus. Už baro – Guoda.

Taigi, paprastai tariant, „hygge“ yra tai, kas mus nuteikia jaukiai, maloniai, saugiai. Pavyzdžiui, „hygge“ būna, kai už lango siaučia vėjas, lyja lietus ar šąla, o jūs sėdite savo jaukiuose, šiltuose namuose ir, užsimetę vilnonį apklotą ant kojų, skaitote knygą arba žiūrite mėgstamą filmą, arba neskubėdami, be streso ruošiate gardžią vakarienę, pripildydami namus nuostabaus kvapo, o vėliau vakarieniaudami užsidegate žvakes, eilinį pavalgymą paversdami šventiškesniu ir romantiškesniu. Jeigu jūs kartais taip darote, vadinasi sukuriate namuose „hygge“ to nė nežinodami.

Apie „hygge“, manau, ateityje galėsiu jums papasakoti ir daugiau. O dabar noriu apsistoti ties viena iš M.Wikingo knygoje rastų minčių, kad geriausiai „hygge“ padeda atskleisti kontrastai, tarkime, nekoks oras už lango, bet nuostabi atmosfera viduje. M.Wikingas mano, kad kaip tik dėl tokio kontrasto „hygge“ nuotaikai sukurti idealiai tinka Danija. O aš sakyčiau, kad ne mažiau puikiai tai atsiskleidžia ir Klaipėdoje.

Originalusis žemėlapis.

Per audrą gurkšnodama kavą „Ateik Ateik“ kavinėje aš kaip niekad gerai pajutau tą „hygge“ dvasią. Už lango siautėjo audra, kartais nulydavo lietus, pro šalį ėjo į striukes susiautę žmonės, o viduje buvo šilta, jauku ir gera.

Visą tą puikią nuotaiką dar labiau pagyvino bendra kavinės atmosfera: ne per ryškus apšvietimas, smagios interjero detalės, netikėti dekoro elementai. Pavyzdžiui, cinamonas kavai mums buvo pateiktas… Iljičiaus lemputėje! Ne tikroje, aišku, bet lemputės formos cinamoninėje, kurią Guoda sakė radusi pirkti Suomijoje (beje, vėliau užsukę į „Pegaso“ knygyną radome ten lempučių formos gertuves glotnučiams. Štai koks malonus sutapimas!).

Pripiešta Naujoji Zelandija.

Kita įdomi detalė – iš metalo konstrukcijų padarytas pasaulio žemėlapis ant sienos. Guoda juokdamasi pirštu bakstelėjo į tai, ko greičiausiai nė nebūtume pastebėję – prie metalinio žemėlapio juodu žymekliu tokiu pačiu stiliumi buvo nupiešta Naujoji Zelandija. Pasirodo, kavinėje lankėsi šios valstybės pilietis ir, neradęs savo šalies, nusprendė šią klaidą ištaisyti, ją pripiešdamas.

„Atrodo kaip čia buvusi“, – visai nesipiktino kliento savivale kavinukės savininkė.

Kavinėje buvo ir daugiau jaukių detalių, bet visų jų nevardinsiu – užsukite kada ir pamatysite patys. Nelaukite vasaros ir nuvykite ten dabar, idealu, jei per audrą. Nes tada geriausiai suprasite, kas yra „hygge“.

Share

Ką manote apie šį įrašą ?