Giedrės blogas

Kaip mes atradome „Kėdainių lapę“ arba „LAFFA Coffee“

0

Netikėtai Kėdainiuose aptikta jauki kavinukė, kurioje pasinėrėme į kvapų ir skonių pasaulį.

Atsimenate, pasakojau, apie dienos kelionę į Biržus ir Kėdainius, šiuose miestuose aptiktą škotų palinkimą, Liaudą ir Biržų pilį?

Tame tekste pažadėjau papasakoti ir apie „Kėdainių lapę“ – taip mes su bičiule Delija praminėme jaukią mažą kavinukę Kėdainių centre. Taigi, šįkart mano pasakojimas apie tai.

Į Kėdainius išvažiavome 8 val. ryte. Kadangi keltis teko dar anksčiau, o buvo šeštadienis, mes su Delija greitai pajutome kavos poreikį.

Taigi klaidžiodamos po Kėdainius ir klausydamos pasakojimų apie tai, kaip šis miestas susijęs su škotais, įsmukdavome tai į vieną kepyklėlę ar kavinukę, tai į kitą. Visos jos buvo jaukios, bet jautėme, kad čia vis dar ne tas, ko mums reikia.

Selfis su kavinės savininke Julija viduryje.

Ir štai einant Didžiąja gatve žvilgsnis užkliuvo už namo žaliu fasadu, kurio lange buvo pavaizduota ryškiaspalve kava besimėgaujanti ir iš to malonumu net užsimerkusi lapė.

„Kėdainių lapė!“ – iškart abi sušukome, supratusios, kad ši kavinė yra kaip tik tai, ko mums reikia.

Tiesa, kavinė vadinosi kiek kitaip, nei mes ją pakrikštijome – „LAFFA Coffee“.

Užėjus į vidų mus pasitiko už baro stovinti ir besišypsanti Julija Puidokienė – šios kavinės savininkė.

Kol Julija anksčiau atėjusiems klientams ruošė kavą, mes su Delija išlandžiojome visus žaviais paveikslais ir piešiniais papuoštos kavinės kampelius.

Ant medinių lentynėlių buvo išdėliota daugybė kvapnių žvakių, muilų ir aliejukų – tik spėk uostyti! Čia net parduodami lietuviški vaistažolių smilkalai, kvepiantys visiškai kitaip nei indiški (jų parsivežėme ir namo). O kur dar keramikos dirbiniai. Ir viskas – pagaminta pačios Julijos arba jos draugų rankomis.

Jaukus „LAFFA Coffee“ interjeras. D.Milašiūtės nuotr.

Mes ilgai su Delija uostėme kiekvieną kvapnią žvakę (dėl to, aišku, vos nepavėlavome į autobusiuką, turėjusį mus vežti į Biržus). O tuo metu Julija mums kantriai pasakojo apie kiekvieną kvapą.

Pagaliau išsirinkome, ką gersime: aš – kapučino, kuris buvo gardus ir kiek pigesnis nei kai kuriose tinklinėse kavinėse, o Delija – pieno ir ledų kokteilį, apie kurį irgi atsiliepė teigiamai.

Koks „LAFFA Coffee“ maistas, negaliu pasakyti. Mes taip ir neparagavome nė vieno kavinės deserto, nes ką tik buvome jau po pietų. Taigi, plačiau komentuoti kavinės asortimento, deja, negaliu.

Tačiau ta „Kėdainių lapės“ kavinė kažkuo mus smarkiai sužavėjo ir tapo vienu įsimintiniausių kelionės objektų. Gal mus užbūrė tų visų kvapnių prekių kvapai? Gal žaisminga kavinės aplinka? Gal draugiška jos šeimininkė? O gal mes tiesiog buvome tokios nuotaikos, kad mums viskas tiko ir patiko?

Žodžiu, jei būsite Kėdainiuose, užsukite ten patys ir, tikiuosi, pajusite tai, ką pajutome mes.

Share

Ką manote apie šį įrašą ?