Giedrės blogas

Kaip verslininkas tapo švyturių žinovu ir nutylėtos istorijos iš pajūrio

Ekscentriškasis Klaipėdos švyturys, link kurio važiuodavo tramvajus.

Mano darbo stalą puošia atvirukų rinkinys „Senieji Lietuvos švyturiai“. Jame – net šeši atvaizdai skirtingų Lietuvos švyturių, pagal kuriuos galima sužinoti, kaip šie įstabūs laivų vedliai atrodė iki Antrojo pasaulinio karo ar net anksčiau.

Šį rinkinį man padovanojo piešinių autorius Aidas Jurkštas – be galo įdomus žmogus, geriausiai Lietuvoje pažįstantis švyturius, nepaisant to, kad nėra nei istorikas, nei švyturininkas, nei jūrininkas.

Su juo susipažinau, ruošdama portalui lrytas.lt straipsnį apie Klaipėdos švyturio istoriją „Klaipėdos švyturys: nuo medinės karties iki moderniųjų technologijų“.

Tiesa, pagal projekto „Pažangi šalis“, kuriam šis straipsnis buvo ruoštas, formatą teko apsiriboti tik straipsniu apie patį švyturį. Tačiau pašnekovu tapęs A.Jurkštas man pasirodė ne mažiau įdomus už patį švyturį.

 

Jūros ir vėjo versija

Su Aidu kalbėjomės Klaipėdos švyturyje, kuris nuo XVII amžiaus buvo perstatytas šešis kartus.

Tą dieną Klaipėdoje buvo labai vėjuota – į uostą net nebuvo įleidžiami laivai, taigi vėjo gaudimas ir jūros ošimas buvo girdėti ir pačiame švyturyje.

Aš prie dabartinio Klaipėdos švyturio. V.Ščiavinsko nuotr.

Tiesa, pokalbio metu jo per daug nepastebėjau – klausytis Aido pasakojimų man buvo taip įdomu, kad aplinkiniai garsai nebepasiekė ausų.

Ir tik grįžusi į Vilnių bei vėlų vakarą perklausydama diktofono įrašo stebėjausi – kodėl jis girdisi taip keistai: tai pagarsėja, tai – visiškai prityla. Ne iškart suvokiau, kad tai jūra ir pajūrio vėjas vis bandydavo įsiterpti į mūsų pokalbį, pasakodami savas istorijas apie švyturius.

O tų istorijų būta daug ir įvairių, bet dalis jų taip ir nesugulė į straipsnį (juk ne visiems skaitytojams patinka tekstai su daug raidžių).

Pavyzdžiui, kaip per 1999 metais Lietuvoje siautusį Anatolijaus uraganą monolitinis švyturys taip gaudė ir slėgė, kad jame buvo tiesiog neįmanoma išbūti. Apie šiuos labai žemo dažnio virpesius, kurie tarytum spaudė galvą, A.Jurkštui papasakojo Klaipėdos švyturyje budėjęs Algirdas Piera.

Su švyturiu būta ir kuriozinių situacijų, pavyzdžiui, kai kas nors paskambindavo jį administruojančiai įstaigai, sumaišę su Klaipėdos „Švyturio“ alaus darykla ir klausdavo apie tarą.

 

Raudonasis švyturys

Ekscentriškasis Klaipėdos švyturys, link kurio važiuodavo tramvajus.

Įdomios istorijos ir apie švyturio kaitą, kurią aprašiau straipsnyje portale.

Pasirodo, įspūdingiausiai švyturys atrodęs XIX amžiaus antroje pusėje, kai 1874 metais pradėtas dažyti raudonais ir baltais kvadratais, tarsi šachmatų lenta. Dėl to jis įgavo ne tik ekscentrišką išvaizdą, bet ir pravardę – vietinių buvo pramintas raudonuoju švyturiu.

Tuo metu, kai Klaipėdoje stovėjo Raudonasis švyturys, uostas buvo ypač gyvas. Link švyturio nuo pat Danės vedė promenada. Ja miestiečiai ateidavo iki švyturio, užlipdavo į viršų, pasigėrėdavo jūra ir grįždavo atgal.

Šalia veikė garsusis restoranas „Strandvilla“ („Pakrantės vila“), link kurio jau XX amžiaus pradžioje būdavo galima atvažiuoti tramvajumi (taip, Klaipėdoje būta ir tokio transporto. Bet tai – jau kita istorija).

Be to, veikė pora kavinukių. A.Jurkšto teigimu, yra išlikę daugybė atvirukų, kuriuose matyti, kaip žmonės sėdi šiose kavinukėse ir geria kavą.

Net pati Prūsijos karalienė Luizė, kol metus (1807–1808) gyveno karalystės sostine tapusioje Klaipėdoje, dažai mėgdavo pėstute su vaikais ateiti iki švyturio stebėti laivų.

 

Kaip verslininkas tapo istoriku

Lietuvos švyturių tyrinėtojas Aidas Jurkštas. V.Ščiavinsko nuotr.

A.Jurkštas gali papasakoti daugybę įdomių istorijų ne tik apie Klaipėdos, bet ir apie kitus švyturius. Šias istorijas jis sudėjo ir į savo knygas „Lietuvos švyturių istorija“ ir „Anno 1684. Klaipėdos švyturys. Memel“.

Beje, kaip minėjau, A.Jurkštas nėra istorikas. Jis – Vilniuje nemažą dalį gyvenimo praleidęs verslininkas, švyturiais susidomėjęs kuomet, paveldėjęs senelių turtą, atvyko gyventi į Palangą.

„Kai prieš kokius 25 metus atsidūriau Palangoje ir pradėjau domėtis jūriniais dalykais. Man atrodė svarbu gyvenant prie jūros pasidomėti ir švyturiais, bet jokios literatūros, kurioje galėčiau apie juos pasiskaityti, nebuvo. Todėl teko viską išsiaiškinti pačiam“, – prisiminė pradžią pašnekovas.

Ieškodamas informacijos apie švyturius A.Jurkštas perskaitė galybę šaltinių. Dalis jų buvo likę iš sovietinių laikų, bet to, ką rado, buvo palyginti nedaug.

Tačiau kruopelė po kruopelės jam pavyko surinkti vis daugiau ir vis įdomesnės istorinės medžiagos apie tai.

Senasis Klaipėdos švyturio žibintas, kurį pakeitė šiuolaikinė šviesos diodų (LED) lempa.

Aš prie naujojo LED švyturio žibinto, kuris tris sekundes šviečia, o tris – ne.

Nors ir neturi formalaus istoriko išsilavinimo, istorija, kaip disciplina Aidui yra gana artima. Jo tėtis buvo žymus vandenvardžių tyrinėtojas dr. Jonas Jurkštas, o dėdė – architektas bei architektūros istorijos tyrinėtojas Vytautas Jurkštas.

Tyrinėjant švyturius ir kuriant istorinę medžiagą Aidui labai praverčia universitete įgyta dizaino ir techninės braižybos specialybė, nes nebeišlikusius švyturius pagal turimus duomenis tenka perpiešti pačiam.

Be to, kažkada A.Jurkštas gana rimtai užsiiminėjo orientavimosi sportu. Tuomet gerai išmoko suprasti žemėlapius, o tai naudinga, tyrinėjant švyturius.

 

Sumažėjo romantikos, bet meilė nedingo

Švyturių tyrinėtojų, arba kitaip – farologų, pasaulyje nėra daug. Bet kiekvienoje valstybėje yra po 1–2 žmones, kurie tuo užsiima.

Na, o man buvo smalsu, ar geriau pažinus švyturius pasikeitė A.Jurkšto požiūris į juos.

Kvietimas į šių metų švyturių dieną.

Išgirdęs klausimą pašnekovas susimąstė: „Gal šiek tiek romantikos sumažėjo? Kol to daikto nepažįsti, jis, aišku, atrodo labiau romantizuotas. Bet meilė švyturiams niekur nedingsta. Aš vis dar keliauju po visą pasaulį ir stengiuosi aplankyti ir apžiūrėti švyturius. Tai yra mano aistra“.

Ta aistra pagimdė ne tik kelias knygas, A.Jurkštas įkūrė ir viešąją įstaigą „Aido švyturiai“, kurios tikslai yra kultūrinė ir meninė veikla marinistikos, švyturių ir jūrinio paveldo srityse.

O taip pat kasmet Lietuvoje organizuoja Pasaulinės švyturių dienos renginius, kurių metu galima aplankyti švyturius. Šie renginiai vyksta trečiąjį rugpjūčio savaitgalį.

Tokia diena rengiama ir šį savaitgalį. Šiandien visi kviečiami aplankyti šventosios švyturį, švenčiantį savo 70 metų jubiliejų. Tad, jei esate pajūryje, nepraleiskite progos!

Share

Ką manote apie šį įrašą ?