Giedrės blogas

Kelias link Dievo – per “Twitter” ir “GodTube”

Manote, kad katalikų bažnyčia ir jos nariai – viena labiausiai nuo šiuolaikinio pasaulio atitrūkusių institucijų? Klystate. Katalikų bažnyčios atstovai naudojasi visomis naujosiomis technologijomis.

 

Popiežius tweetino

Benediktas XVI šią savaitę pabandė naudotis socialiniu tinklalapiu "Twitter". Jau seniai egzistuoja Vatikano radijas, kurio programos transliuojamos ir lietuviškai, Vatikano televizija.

Šią savaitę paskelbta, kad popiežius Benediktas XVI pradėjo naudotis ir socialiniu tinklalapiu “Twitter’”.

Įkeliu reportažą, kuriame galima matyti, kaip popiežius Benediktas XVI iPad’u aktyvuoja kol kas tik anglų ir italų kalbomis veikiantį portalą news.va (planuojama, kad ateityje tinklalapyje bus talpinama informacija ir kitomis kalbomis) bei apie tai įkelia žinutę į “Twitter“.

Gal tai ir viešųjų ryšių akcija, kurios tikslas – parodyti, kad popiežius – neatitrūkęs nuo kasdienybės bei pareklamuoti “Apple” produktą, tačiau tiek Vatikano naujienų tinklalapis, tiek ir “Twitter” bent jau kol kas aktyviai atnaujinami (įtariu, kad ne paties popiežiaus, o jo pagalbininkų, bet vis tiek).

 

Dieviškasis “YouTube”

Beje, tai – ne vienintelis bažnyčios žingsnis į internetą.

Katalikų bažnyčios hierarchai žino, kas yra internetiniai tinklalapiai. Vatikane net rengiami blogerių susitikimai.

Šiemet į blogerių konferenciją buvo pakviesta dalyvauti 150 tinklaraštininkų.

Maža to, egzistuoja ir krikščioniškasis “YouTube” svetainės variantas, pavadintas “GodTube“, kuriame žiūrėti reportažus ar klausytis muzikos galima po trumpų reklamų.

 

Rokas pagal Vatikaną

Bažnyčia jau seniai ieško kelių į šiuolaikinio jaunimo širdis. Tam pasitelkiama ir roko muzika.

Popiežius Jonas Paulius II garsėjo ne tik tuo, kad jo pontifikavimo laikais Jaunimo dienos labiau panašėjo į roko koncertus, nei į religinio pobūdžio susiėjimus. Jis bendravo ir su roko žvaigždėmis: grupės U2 lyderiu Bono, Bobu Dylanu ir kitais, dalyvavo roko muzikos koncerte ir kreipėsi į jo klausytojus.Popiežius Jonas Paulius II neįgnoravo roko muzikos. Jis priėmė Bono ir netgi matavosi jo akinius.

Dabartinis popiežius Benediktas XVI roko muzika nesižavi ir jos nelabai mėgsta, tačiau stengiausi neatsilikti nuo modernaus savo pirmtako.

Jis netgi patvirtino oficialaus Vatikano dienraščio „L’Osservatore Romano“ išplatintą geriausių visų laikų įrašų Top dešimtuką, kuriame pirmavo “The Beatles” albumas “Revolver“.

Taip pat dešimtuke atsidūrė atsidūrė grupių “Oasis“, “Pink Floyd“, “U2″, Michael’o Jackson’o bei Carlos’o Santanos albumai.

Taigi, ir bažnyčia neišvengiamai keičiasi ir taikosi prie šiuolaikinės visuomenės, naudodamasi visais moderniais kanalais. Manau, kad ta kaita nesustos ir toliau.

 

Pasidalinti/Pasižymėti

24 Komentarai

  1. frogsign

    bet tame klipe su popiežiumi elgiamasi kaip su vaiku. Visi išsišiepę rodo kaip su ipadu naudotis, o kai popiežius pakartoja vėl visi džiaugiasi.
    Gal taip atrodo dėlto, kad popiežius senas?
    Labai geras godtube, tikrai pralinksimo :D

    Atsakyti
      • Giedre

        Popiežius – garbingo amžiaus žmogus. Na taip, jis šiek tiek priminė vaiką. Bet Tomas teisus – bet kuri močiutė turbūt panašiai elgtųsi su moderniosiomis technologijomis.

        Atsakyti
  2. grumlinas

    Bažnyčia visad naudojo top-technologijas, kai tik matė jų praktinę naudą savo įtakos plėtimui – minėti radijas ir TV tai tik pora akivaizdžiausių dalykų.

    Tarp kitko, idėjų skleidimui galima panaudoti VISKĄ. Pavyzdėlis, nors ir ne dvasiškio kuriamas: http://www.thebricktestament.com/

    Atsakyti
    • Giedre

      Labai faina nuoroda. Išties įdomiai padaryta. Beje, religija visuomet labai domino žmones, nesvarbu, ar jų požiūris į tai teigiamas, ar ne. Vis tik, moderniosios technologijos, manau, padeda tą dėmesį išlaikyti.

      Atsakyti
      • grumlinas

        Na taip, pakitęs ir tebekintantis pasaulis reikalauja kitų metodų dėmesio pritraukimui, nei prieš 1000 metų, kai egzistavo viai kitokio tipo informacijos sklaida. Tad jei kas krizena tipo bažnyčia bando spėti paskui traukinį – glupstwa. Nes bažnyčia, suvokusi pokyčius, perima konformizmą visuomenės atžvilgiu

        Atsakyti
    • Giedre

      Taigi, mitas, kad bažnyčia – visiškai konservatyvi nuo šiuolaikinio gyvenimo ir jaunimo atitrūkusi institucija. Žinoma, norėtųsi to modernumo dar daugiau, bet gal kartais gerai ir tas tradicijų išsaugojimas.

      Atsakyti
        • Giedre

          Nei geriau, nei blogiau. Tiesiog baznycia laikoma itin stagnatiska ir atsilikusia istaiga, kuriai visiskai nepriimtinos naujoves ir galioja viduramziska tvarka.

          Atsakyti
          • Martynas

            Jeigu nei geriau, nei blogiau, kodėl tuomet modernumo norėtųsi daugiau? Ir ką reiškia žodžiai „viduramžiška tvarka“?

          • Giedre

            Daugiau noretusi, nes patogu naudotis naujaisiais isradimais. Kodel gi to neturetu buti ir baznyciose? “Viduramziska tvarka” turejau galvoje zmoniu mastyma, kad baznycia nuo viduramziu ne per zingsni nepazenge i prieki.

  3. Martynas

    Kodėl neturėtų būti bažnyčioje? Platus klausimas ir nesiimsiu išsamiai atsakyti. Trumpai: bažnyčiose lygiai taip pat kaip ir bankomatams ne vieta stereo suround sistemoms, lazeriniams efektams, LCD ekranams ir daugybei kitų nenatūralių dalykų, kurie blaško mūsų dėmesį. Jokio vargo nėra paaukoti grynais, mat absoliuti dauguma jų visą laiką turi. Jei tikrai norima paaukoti, tą padaryti visada galima ir vėliau. Galų gale, dideles aukas pervesti „Caritui“ ar panašioms bažnytinėms organizacijoms internetu galima ir dabar.

    Trumpai norėčiau paklausti, kuo žmonių mąstymas (moralinėje plotmėje) pasikeitė nuo viduramžių? Nes iš tavo paskutinio sakinio galima suprast, kad jis pažengė į priekį ir bažnyčia kažkuo atsilieka. Kuo?

    Atsakyti
    • Giedre

      Nesakau, kad baznycia turi priminti naktini kluba.
      Vis delto kai kurios naujosios technologijos – naudingas. Grynuju zmones nesiojasi ne vienodas sumas ir tikrai ne visada. Jeigu yra galimybe paaukoti kortele cia pat, vietoje, kodel to nepadaryti?
      Zmoniu mastymas pasikeite vien del to, kad nuo viduramziu mokslo deka mes igavome daugiau ziniu apie mus supanti pasauli, liko maziau neaiskumu, todel ir prietaru. Nebedeginamos raganos, daugelyje saliu aikstese viesai nebekariami zmones.
      Zinoma, neteigiu, kad ir dabar viskas yra tobula.

      Atsakyti
      • Martynas

        Skirtingomis prasmemis naudojame zodi „mastymas“. „Mastymas“ iprastine, o ne tavo vartojama zodzio prasme nepasikeite – zmones tiki autoritetais lygiai taip pat, kaip tai buvo viduramziais ar antikoje. Nes paprastas zmogus pats nevykdo jokiu moksliniu eksperimentu – jis tiesiog priima jam primetamas dogmas. Modernybes atveju – mokslo dogmas, kurios traktuoja zmogu kaip robota. Ir tiek. Ir tik tiek. Apie kazkokia moraline pazanga apskritai naivu kalbeti; prievarta taip pat neisnyko, tik igavo kitokias formas.
        Kataliku baznycia su raganu deginimu turejo daug maziau, negu paprastai mano iprastini neopagoniska lietuviska „issilavinima“ gave zmogai. Didziaja dalimi visi skelbiami Baznycios nusikaltimai yra mitas, lygiai toks pats, kaip ir tas, kad Baznycia viduramziais konstravo plokscios zemes vaizdini. http://en.wikipedia.org/wiki/Myth_of_the_Flat_Earth

        Atsakyti
        • Giedre

          Taip. Žmonės tiki autoritetais taip pat, kaip ir tikėjo visais laikais. Bet padidėjus informacijos sklaidai (o to nebūtų be mokslinės pažangos, kuri lėmė ir kompiuterių atsiradimą), žmogus gali gauti daugiau žinių, padedančių praplėsti jo pasaulėvaizdį, pasirinkti.
          Kalbant apie moralę… Teisingai. Prievarta neišnyko. Visuomenėje tebėra daug negerovių ir mes kiekvienas atskirai privalome stengtis, kad jų liktų kuo mažiau.
          Bažnyčios tarnų daryti nusikaltimai nėra vien mitas. Kryžiaus karai vyko ne be jų žinios. Neretai kaip tik tikėjimo žodžio skelbimu buvo dangstomas žiaurumas, noras pasipelnyti. Gaila, bet net jei ir nusikaltimus darė ne visi bažnyčios tarnai, dėmė krito ant visų.
          Beje, man labai įdomu, ką vadini “neopagonišku išsilavinimu”? Tiesą sakant, pirmąsyk tokią sąvoką girdžiu.

          Atsakyti
          • Martynas

            Giedre, atleisk, bet negaliu skirti daugiau laiko šiai diskusijai. Tik patariu būti tikra žurnaliste ir labai kritiškai žiūrėti į savo šaltinius, nuolat kvestionuoti savo pažiūras, reflektuoti visas ideologijas (politines, religines ir kitas), kurios veikia tave, kurių aplinkoje tenka augti, gyventi, senti, mirti.
            „Žmogus gali gauti daugiau žinių, [..] pasirinkti.“ Bet kiek iš jų gauna daugiau žinių ir protingai pasirenka? Poryt penktadienio vakaras. Daugelis darbingo amžiaus lietuvių pasirinks išgertuves. Ar procentas protingų, išmintingų žmonių labai padidėjo nuo viduramžių?

            Bažnyčios daryti nusikaltimai nėra mitas, bet didele dalimi yra burbulas, kurio dydis yra pervertinamas. Daug tų nusikaltimų padaryta dėl to, jog politinė valdžia buvo atiduota Bažnyčiai. Apie tikrą sudegintų „raganų“ skaičių nėra sutariama, vyksta rimtos diskusijos tarp istorikų. Gali pasidomėti ir parašyti apie tai savo bloge. Be to, raganos niekada nebūdavo nuteisiamos mirties bausme Bažnyčios – bažnytinis teismas tik pripažindavo moterį esant ragana. Bausmę tada paskirdavo ir vykdydavo paprasti miestiečiai – tokie pat miestelėnai kaip tu ar aš. Tada Bažnyčia nesikišo. Dabar rėktume, kad turėjo privalėjo kištis, kai tokie dalykai vyko. Bet juk mums patiems, miestelėnams, šiais laikais TAIP NEPATINKA, kai Bažnyčia tariamai kišas ne į savo reikalus, ar ne? Kryžiaus karas (turiu omeny pietinius karus, ne su baltais) buvo Europos karas prieš ją puolančius musulmonus. Kas, jei ne musulmonai buvo užpuolę ir ilgai išlaikę Ispaniją, kitas vietas? Jei ne Europos karas prieš tą srovę, dabar turbūt čia nesusirašinėtume, o pasaulis būtų VISIŠKAI kitoks. Taip kad dar klausimas kaip su tais kryžiaus karais.

            „neopagoniškas išsilavinimas“ yra tipinis vidurinės istorijos kursas, išdėstytas ssrs įtakoje išlavintų istorijos mokytojų. Kurse paprastai nuvertinama krikščionybės įtaka LT istorijai, apie pačią krikščionybę kalbama turbūt net mažiau nei apie fašizmo ideologiją, o pagonybė vaizduojama kaip vienintelė Lietuviui natūrali religija. Po tokio kurso tik ir norisi kartu su V. Mažonu stovėt prie plakato „Krikščionybė Lietuvoje okupacinė“.

            Tai tiek. :) Linkiu sėkmės darbuos. Gal tikrai dar kada teks padiskutuoti. Iki spalio vidurio su bičiuliias tikiuosi paleisti blogas.ateitis.lt tinklaraštį, kviečiu ten apsilankyt vėliau!

    • frogsign

      “Kuo modernumas geriau už nemodernumą?” respektas, reikia marškinėlius su tokiu užrašu pasigaminti. Dar po juo reiktų autoriaus vardą: Blogeris ir Trolis. Taip ir toliau laikyk.

      Atsakyti
  4. Ieva

    Įdomiai čia diskutuojat. Modernumas gal nevisais atvejais tikslus žodis. Tinkamesnis galbūt būtų “jaunatviškumas”. Arba: “nuoširdumas”.

    Nes bažnyčia paprastai yra atsiribojusi, aukštai esanti, beveik nepasiekiama, o visi žmogeliai – tarsi kažkur žemai apačioj, mažučiai. Nors iš tiesų taip nėra, ir nemanau kad turėtų būti, ar bent aš suvokiu religiją ir bažnyčią kitaip.

    Man ideali bažnyčios koncepcija – vieta, kur jauku ir ramu, o bažnyčios tarnas (labai geras žodis) – Žmogus, kuris yra dvasingas, intelektualus, jautrus, ir reikalui esant gali išklausyti bei duoti gerą patarimą. O ne žiūrėti į žmones iš aukštai, būti nepasiekiamas, tarsi iš kito pasaulio.

    Todėl roko festivalis gali būti būtent toks – modernus bei nuoširdus žingsnis (modernus mažiausiai todėl, kad rokas – moderni muzika), suartinantis jaunimą su bažnyčios tarnu bei pačia bažnyčia. Ir todėl, bent šita prasme, bent toks modernumas, mano nuomone, kai kam yra gerai. Be abejonės lygiai tiek pat kai kam ir nėra gerai, nes pagyvenusių žmonių rokas nedomina, jiems reikėtų kamerinio vakaro ir šiltų pokalbių, o ne pastrakaliojimo po vasaros dangumi.

    Atsakyti
    • Giedre

      Manau, suprantu apie ką šneki. Bažnyčioje labiausiai žmones atbaido šaltumas, stengimasis atsiriboti nuo tikinčiųjų, aklas prieš šimtmečius suformuotų tradicijų laikymasis. Martynas teisus, lazerių šou bažnyčioje nereikėtų. Tačiau nematau blogybės, jeigu Dievo žodis skelbiamas pasitelkiant naująsias technologijas. Nemanau, kad mokslo išradimai – vien kenksmingi ir žalingi. Ir džiaugiuosi, kad bažnyčioje jie taip pat naudojami.

      Atsakyti
      • Martynas

        Giedre, mokslo išradimais aš taip pat džiaugiuosi ir naudoju! :) Ir nesakau, kad Bažnyčioje (kaip organizacijoje) jiems ne vieta. Bažnyčia būtinai turi tuo naudotis. Ir, kiek tenka pastebėt, ji vis labiau tai tenka. Ką aš sakau, kad daugeliui mokslo išradimų bažnyčioje (kaip pastate) nėra vieta, o jeigu ir yra, tai prie to reikia prieiti labai pamažu ir atsargiai, o ne strimgalviais pulti į tai, kas „modernu“.
        Ačiū už diskusiją, linkiu gerų rašinių!

        Atsakyti
        • Giedre

          Na, va ir išsiaiškinome. :) Šiaip, bankomatai kol kas atsirado tik pas liuteronus. Tiesa, Twitter’iu pasinaudojo pats katalikų popiežius.
          Sutinku, kad bažnyčioje turi išlikti ir tradicijos ir tikrai nemanau, kad tuoj pat ten atsiras DVD beigi tranki muzika.
          Smagu buvo padiskutuoti. Sėkmės ir tau bei tikiuosi padiskutuoti ateityje tavo, mano, o gal dar kokio kito asmens bloge. :)

          Atsakyti

Ką manote apie šį įrašą ?