Giedrės blogas

Laidojimo papročius lemia ir tikėjimas

Vėlinės, kaip tikima, yra tas laikas, kada išnyksta riba tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių. Tikima, kad tuomet mirusieji grįžta į savo buvusius namus. O kaip gi mirusieji išlydimi į kitą pasaulį?

Neįprastos raudos

Ne tik laidojimo papročiai, bet ir kapų puošyba skiriasi. Pavyzdžiui, Nidos etnografinėse kapinaitėse kapus puošia ne kryžiai, bet krikštai. Giedrės Balčiūtės nuotr.Laidojimo apeigos priklauso nuo mirusiojo tautybės ir išpažinto tikėjimo.

Netgi tos pačios tautybės ir tikėjimo žmonės, gyvenatys skirtinguose šalies regionuose, gali turėti visiškai skirtingas laidojimo apeigas.

Prisimenu, kaip mano dzūkė močiutė per laidotuves atliko raudas. Mažame Vakarų Lietuvos miestelyje, kuriame ji tuomet gyveno, tai skambėjo egzotiškai.

Vėliau teko klausytis raudų ir Dzūkijoje, kur savo mirusią mamą apraudojo viena giminaitė. Tuokart raudota itin teatrališkai ir man, į Dzūkiją tik kartkartėmis atvažiuodavusiam vaikui, tai skambėjo netgi kraupokai.

Žemaičiai irgi išsiskiria savitu mirusiųjų palydėjimu.

Čia per laiduotuves giedamos Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmės, paprastai sutrumpintai vadinamos tiesiog Kalnais.

Nors Kalnų giedojimo tradicija po truputį nyksta, man teko girdėti juos giedant netgi viename Klaipėdos daugiabutyje.

 

Šermenys – iki 40 dienų

Net lietuviai skirtinguose regionuose mirusiuosius pagerbia skirtingai. O kaip tai daro kitataučiai ir kitatikiai?

Priklausomai nuo tikėjimo, skiriasi ne tik laidojimo apeigos, bet ir supratimas, per kiek laiko reikėtų palaidoti mirusįjį, kokia kryptimi guldyti jį į kapą ir kaip gedėti išėjusiojo.

Kone greičiausiai savo mirusiuosius palaidoja musulmonai. Laidotuvės čia vyksta mirties dieną, iki saulės laidos.

Mirties dieną mirusiuosius stengiasi palaidoti ir žydai. Laidotuvės nerengiamos tik šeštadieniais ar per kitas judėjų šventes.

Stačiatikiams įprasta rengti laidotuves trečią dieną po mirties. Panašiai elgiasi ir katalikai.

Neįprastai ilgai mirusiųjų gedi Centrinės Europos čigonai. Nuo mirties dienos iki laidotuvių, jų nuostata, turi praeiti net 40 dienų. Iki to laiko, idant lavonas nesugestų, jis apdedamas ledu.

 

Paminklas – kojūgalyje

Skiriasi ir kryptys, kuriomis mirusieji guldomi į duobę. Kaip tik todėl duobkasiams svarbu, kokio tikėjimo žmogus bus laidojamas. Nes duobė kasama kojūgalyje siauresnė.

Sentikiai laidojami veidu į Rytus, o paminklai, skirtingai, nei įprasta katalikams, statomi mirusiųjų kojūgaliuose.

Net dvejus akmenis ant kapo deda karaimai: didesnįjį prie palaidotojo galvos,  mažesnį – ties kojomis. Jie savo mirusiuosius laidoja veidu į Pietus.

Musulmonai mirusįjį guldo į kapą ant šono, į Mekos pusę atsuktu veidu.

 

Sustabdo laikrodžius

Su mirtimi susiję ir nemžai prietarų

Daug kur įprasta namuose, kur yra mirusysis, uždengti veidrodžius bei blizgius daiktus, kad mirusiojo vėlė nepaklystų ir išeitų į kitą pasaulį.

Kai kur uždengiami ir paveikslai, sustabdomi laikrodžiai.

Itin bijomasi, kad laidotuvių procesijos dalyviams kelio neperbėgtų juoda katė. Manoma, kad tai gali lemti dar vieno šeimos nario išėjimą.

 

Laidoja ir be karstų

Ar laidotuvės bus prabangios, irgi priklauso ir nuo tautybės arba išpažįstamo tikėjimo.

Čigonų laidotuvės kartais išsiskiria ypatinga prabanga - kapo duobė apstatoma kaip kambarys.Čigonai mėgsta prabangą. Jie neretai į mirusiųjų kapus deda vertingus daiktus, netgi brangią techniką: vaizdo grotuvus, kompiuterius, kad kitame pasaulyje mirusiajam nieko netrūktų.

Kartais čigonai, kurie prieš laidotuves puotauja, prie kapo duobės netgi surengia muštynes, tuo gąsdindami duobkasius.

Žydai kaip tik atvirkščiai stengiasi mirusiuosius laidoti kuo kukliau. Jei įmanoma, net be karsto, tik suviniotus į drobulę.

Panašiai, suvyniotus į drobulę, artimuosius laidoja ir musulmonai. Jie laidotuvių apeigose neleidžia dalyvauti moterims.

 

Nevalgo mėsos

Gedulo papročiai, nuostata, kaip dažnai melstis už mirusįjį, kada lankyti kapus ir ką į juos neštis, taip pat skiriasi.

Teko skaityti, kad žydai mirusiesiems gėlių neneša, o mirusiųjų pagerbimo šventę rengia rudens pradžioje – prieš judėjų Naujuosius metus.

Ant stačiatikių kapų, ypač per šventes, neretai paliekama gėrimų ir užkandos. Vaikų kapus jie kartais apdeda pliušiniais žaislais, ant moterų antkapių palieka plaukų papuošalų.

Stačiatikiams mirusiųjų pagerbimo laikas – savaitė po Velykų.

Karaimai laikosi nuostatos mėnesį po mirusiojo išėjimo nevalgyti mėsiškų patiekalų.

Kaip matome, mirusieji įvairiose kultūrose pagerbiami skirtingai. Ar visos šios apeigos išties padeda mirusiesiems atrasti amžinąją ramybę ir ar egzistuoja gyvenimas Anapus, kol esame gyvi mes taip ir nesužinosime.

 

 

 

Pasidalinti/Pasižymėti

15 Komentarai

  1. Ieva

    Kažin, tą čigonų kapą/kambarį tiesiog užkas, ar uždengs stogą ir tik tada užbers žemėmis? Keistos tradicijos… Nelabai tikiu, kad mirusiam gali būti naudos iš brangios technikos ar baldų :) Jei jam apskritai kažko dar reiks – tai mažiausiai tikiu, kad materialių daiktų. :)

    Atsakyti
    • Giedre

      Aš irgi manau, kad iš pradžių uždengia stogu. O tas požiūris, kad į kapą reikia dėti tai, kuo mirusysis naudojosi gyvenime, nėra toks jau unikalus. Net ir mūsų protėviai į mirusiųjų kapus dėjo ginklus, darbo įrankius, papuošalus. Įdomu tik nebent tai, kad čigonai taip elgiasi ligi šiol.

      Atsakyti
      • Ieva

        Taip, parašiusi komentarą irgi pagalvojau apie senąsias, pagoniškas tradicijas… Kita vertus – tais senais laikais ginklai ir darbo įrankiai tikriausiai turėjo visai kitokią prasmę, nei dvd grotuvai turi… Būtų įdomu daugiau sužinoti apie pagoniškus papročius, jų reikšmę, dabar susimąsčiau, kad nelabai ką žinau, o tai ką žinau – nevisai suprantu. :)

        Atsakyti
        • Giedre

          Smagu, kad patiko. :) Džiaugiasi tuo, kad žmogus išeina į geresnį gyvenimą ne tik čigonai. Kai kuriose tautose per laidotuves priimta ne liūdėti, bet švęsti. Deja, vienu straipsniu visko neaprėsi. Čia norėjosi paminėti tik lietuviams labiau pažįstamų tautų laidojimo papročius.

          Atsakyti
    • Giedre

      Taip…. Nes Gangas laikomas šventa upe. Ir toks jų elgesys, beje, ne baisiausias mūsų akimis žiūrint laidojimo paprotys.

      Atsakyti
      • Giedre

        Dėl prausimosi gal mums, lietuviams, makabriškai skamba nes visų pirma pagalvojame, kad tai ne šiaip sau pelenai, bet mirusiųjų. Beje, teko skaityti, kad mūsų protėviai irgi mirusiųjų kūnus į upę sumesdavę, esą taip vėlei lengviau persikelti į Mirusiųjų pasaulį. Pagal vieną iš teorijų, Neries slaviškasis pavadinimas Vilija sietinas ir su žodžiu vėlė.

        Atsakyti
  2. Agnė

    O čigonai ir pas mus Lietuvoje tokius kapus įrenginėja? Abejoju…
    Pamačius nuotrauką iškilo mintis, kad lietuviai tą kapą apvogtų ;D

    Beje, neseniai atradau šį blog’ą ir labai džiaugiuosi. Įdomus ;}

    Atsakyti
    • Giedre

      Kad buitinę techniką ir mūsų čigonai į savo baronų kapus įdeda man pasakojo vienas Klaipėdos Lėbartų kapinių duobkasys. Aš pati kol kas nesu dalyvavusi čigonų laidotuvių apeigose. Kapas nuotraukoje – ne Lietuvos, bet Bulgarijos čigonų barono.
      Ačiū už komplimentus blog’ui. Stengsiuosi nenuvilti. ;)

      Atsakyti

Ką manote apie šį įrašą ?