„Login“. Antroji diena

Antroji progreso konferencijos „Login“ diena. Eidama į ją maniausi jau žinanti, kas bus pasakojama. Tikėjausi pirmosios dalies tęsinio, tačiau antroji diena buvo kiek kitokia.

Diena verslui

Pirmąją dieną daugiausiai buvo kalbama apie socialines medijas, reklamą internete, web dizainą ir pasiektą sėkmę.

O antroji daugiausiai buvo skirta verslui: kaip atidaryti e parduotuvę, kaip ją išreklamuoti, pritraukti klientų, ar verslas internete pasiteisina, kaip stebėti klientų srautus ir panašiai.

Taip pat aptarti startup’ai – kaip pasiekti, kad jie būtų sėkmingi.

Neslėpsiu, pirmosios dienos temos man buvo gerokai įdomesnės ir aktualesnės. Bet laikausi nuostatos, kad bet kokios sukauptos žinios vėliau ar anksčiau vienaip ar kitaip gali praversti.

Jei ne tiesiogiai, tai bent jau padidindamos tą „iš bendro išsilavinimo“ žinių skyrių.

Ar už naujienas teks mokėti?

IQ forume A.Šuminas, L.Dapkus, N.Jasinavičius ir S.Garbaravičius diskutavo, ar išties nemokama informacija nekainuoja.

Nors jau minėjau, kad pirmąja dieną temos buvo man aktualesnės, tačiau ir antrąją buvo įdomių diskusijų. Tarp tokių – „IQ Forumo“ diskusija apie nemokamo turinio kainą.

Jau pats diskusijos pavadinimas – „The Price of a Free Content“ skamba prieštaringai. Jeigu „nemokama“ tai kaip gali būti „kaina“?

Tačiau lrytas.lt portalo vyriausiasis redaktorius Liudas Dapkus, tinklaraščio „Common Sense“ bendraautorius Nerius Jasinavičius, SC Baltic Media valdybos pirmininkas Saulius Garbaravičius bei diskusijos moderatorius Vilniaus universiteto Komunikacijų fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vadovas Andrius Šuminas bandė įrodyti, kad nemokamas gali būti tik sūris pelėkautuose.

Už informaciją esą vis tiek kas nors sumoka. Jei ne skaitytojai, tai reklamdaviai. Tačiau dėl to neva kenčia žiniasklaidos turinys, žemyn ritasi žurnalistikos standartai.

Diskusijos dalyviai, remdamiesi asmenine patirtimi ir kitų šalių pavyzdžiais, svarstė ar dabar, kai tiek daug nemokamo turinio aplink, prasminga apmokestinti profesionalų rengiamas naujienas. Ar žmonės sutiks mokėti už turinį, jei šis bus itin kokybiškas?

Be to, buvo prisimintas Čekijos pavyzdys, kai septyni interneto portalai įvedė abonementinį mokestį, kurio didžiausia dalis tenka populiariausiam puslapiui. Ar tai  pasiteisintų ir Lietuvoje? Ką manote jūs?

„Login’o“ „Būtovės slėpiniai“

„NK“ diskusija buvo įdomi, bet neapleido jausmas, kad dalyvauju laidos „Būtovės slėpiniai“ filmavime.

Dar viena šiek tiek artimesnė man tema buvo paliesta „NK diskusijoje“.

Čia keturi rimti dėdės – „Naujoji Komunikacija“ vyriausiasis redaktorius Adomas Rutkauskas, publicistas Ernestas Parulskis, IT žurnalistas Džiugas Paršonis ir IT verslininkas Aldas Kirvaitis prisiminė, koks buvo internetas prieš penkiolika metų (tuomet išėjo pirmasis „NK“ numeris), ko iš jo tikėtąsi ir kaip jis evoliucionavo.

Diskusija visai įdomi, bet klausantis jos manęs kažkodėl neapleido jausmas, kad dalyvauju ne progreso konferencijoje, o kažkada per „LTV“ rodytos laidos „Būtovės slėpiniai“ filmavime.

Gal tai ir natūralu. Juk kalbėta apie interneto istoriją. Nors penkiolika metų – ne toks ir milžiniškas laiko tarpui, tačiau internetui tai – kone geležies amžius.

El. prekyba – nebūtinai pelninga

Bet grįžkime prie verslo internete, kuriam skirta didesnė antrosios konferencijos „Login“ dienos pranešimų dalis.

Taigi, ir verta atidaryti parduotuvę internete? Ar toks verslas padės susikrauti milijonus?

Jums gali ir pasisekti, jei padarysite viską, ką galite geriausio: stebėsite savo klientų įpročius, stengsitės, kad šie būtų lojalūs, stengsitės, kad jūsų internetinės parduotuvės puslapis būtų patrauklus, įdomus, patogus naršyti, nesvarbu, ar jį klientai aplankys naudodamiesi tradiciniais kompiuteriais, ar plančetiniais, o galbūt mobiliaisiais telefonais.

G.Wójcik’as ne tik pasakojo, kaip padaryti el. parduotuves vartotojams, bet ir pristatė viziją, kaip ateityje mobiliojo telefono dėka atsiskaitinėsime už prekes.

Apie tai, kaip padaryti internetinį verslą sėkmingu, gana išsamiai pasakojo svečias iš Lenkijos Grzegorz’as Wójcik’as.

Kaip atrodo elektroninis verslas Lietuvoje, kaip elektroninėms mūsų šalies parduotuvėms sekasi konkuruoti su tokiais milžinais kaip Amazon, pasakojo ir vienos didžiausių Lietuvoje internetinės parduotuvės pigu.lt vadovas Dainius Liulys.

Pasirodo, ir vietinėms elektroninėms parduotuvėms įmanoma konkuruoti su pasaulinėmis, nes, pasak D.Liulio, vietinės parduotuvės yra arčiau kliento – jos geriau pažįsta vartotojų lūkesčius, gali pasiūlyti lankstesnę atsiskaitymo už prekes sistemą, greitesnį pristatymą ir pan.

Vis dėlto, ne viskas elektroniniame versle taip gražu.

Nors ir daugėja žmonių, perkančių internete, tačiau, el. verslo projektų kūrimo įmonės „Net Frequency“ projektų padalinio vadovo Pauliaus Insodos pateikti statistiniai duomenys parodė, kad nemažos dalies elektroninių parduotuvių pelnas yra juokingai mažas.

Nesuprantami trumpiniai

Buvo logine ir „Google sesija“, kurioje aiškinta, kaip naudotis tokiais įrankiais, kaip „Google Analytics“, „Google AdWords“, „Google Engage“.

Taip pat „Login“ konferencijoje pristatytas affiliate marketingas, kuriam tikslus lietuviškas atitikmuo dar nesukurtas, bet tinklaraštininkas Marius Kuitiniauskas kažkada siūlė jį pavadinti “prijungiamąja arba narystės rinkodara”.

Pasakojimai naudingi, įdomūs, bet pranešėjai, matyt, užsimiršdavo, kad kalba su publika, nebūtinai anksčiau susidūrusia su šiais dalykais. Tad internetinės rinkodaros ypatumus pristatinėjo dažnai naudodami ne visiems suprantamus trumpinius, tokius kaip PPC ir pan.

Mano nuomone, pranešimai turi būti kuo aiškesni, be terminų, kuriuos vėliau reikėtų googlinti, kad būtų aišku, apie ką kalbama.

Vizualizavo paiešką

Suomis T.Poijärvi tikrai tiki savo produkto sėkme ir išskirtinumu.

Vienas iš įdomesnių pranešėjų buvo suomis Timo Poijärvi, sukūręs vizualų muzikos atradimo puslapį hitlantis.com.

Jis nusprendė, kad tekstinės informacijos paieška nėra tokia efektyvi, kaip vaizdinės. Pasaulyje prikaupta tiek duomenų, kad jų peržiūra tekstinėse paieškos sistemose primena didžiulės bibliotekos stebėjimą pro mažytę rakto skylutę.

Taigi, T.Poijärvi sukūrė labiau vizualizuotą muzikos paieškos sistemą.

Šiuolaikinė muzika buvo suskirstyta pagal spalvas: metalas – purpurinės, alternatyvi – mėlynos, popsas – žydros, bliuzas – geltonos, o visi skirtingai muzikai atstovaujantys spalvotieji apskritimai patalpinti į interneto tinklalapio pagrindinį puslapį.

Muzikos paieškos sistema buvo sudaryta panašiai, kaip „Google Maps“, kur didesni miestai (šiuo atveju – didesnės grupės) yra pavaizduoti didesni, o jei reikia rasti kažką smulkesnio, vartotojas gali zoom‘inti.

Kas man patiko pranešime labiausiai? Kad puslapio kūrėjas, panašu, nuoširdžiai tiki savo produktu ir pats jį labai mėgsta. Pamaniau, kad kaip tik taip ir reikėtų vertinti tai, ką darai, jei nori, kad tavimi patikėtų ir kiti.

Būsima vinis – S.Wozniak

Reziumuojant galiu pasakyti, kad vis dar nesigailiu sudalyvavusi „Login“ konferencijoje („Afterparty“, kuris, neslėpsiu, nuvylė – kita tema).

Nemažai pranešėjų ir pranešimų tiek pirmąją, tiek antrąją dieną buvo stiprūs.

Gaila tik, kad į kai kuriuos pranešimus teko vėluoti, nes visos konferencijos metu nebuvo ilgesnės nei 10-15 minučių pertraukos, per kurią būtų galima ramiai papietauti, o ir greitojo maisto trūko.

Prie sušių baro nuolat driekėsi eilės, sumuštinių greit nelikdavo, o siūlomos sultys ir į stiklines supilstyta gaspačio sriuba neviliojo. Taigi, teko gaišti laiką ilgose „Litexpo“ kavinės eilėse.

Dar nenusprendžiau, ar dalyvauti „Login“ konferencijoje kitąmet. Nors jau dabar konferencijos organizatoriai intriguoja, sakydami, kad kitų metų renginio vinis bus vienas iš „Apple“ kompanijos įkūrėjų Steve’as Wozniak’as, pažadėjęs nepasididžiuoti ir sudalyvauti „Login 2013″ renginyje.