Giedrės blogas

Praha. Ką joje pamatyti ir kodėl čia verta pasiklysti?

0

Vienas įspūdingiausių Davido Černy kūrinių – 11 metrų aukščio judanti Kafkos galva.

Čekijos sostinė Praha yra toks gražus miestas, kad net jeigu ir nė vieno muziejaus joje neaplankytumėte, namo vis tiek parsivežtumėte be galo daug įspūdžių.

Užtenka paklaidžioti vingiuotomis miesto gatvelėmis, pereiti įžymiuoju dailiomis skulptūromis papuoštu Karolio tiltu per Vltavos upę, paspoksoti į astronominį rotušės laikrodį ar pasižvalgyti į tūkstančio bokštų miestą nuo bet kurios aukštesnės Prahos kalvos, kurių čia tikrai nestinga.

Svarbiausia nebijoti Prahoje pasiklysti. Pasiklysti šiame mieste netgi reikėtų, nes būtent tuomet galima atrasti tai, ko nesitikėjai atrasti arba atsitiktinai užtikti tai, ką tiesiog privalu pamatyti (sakau tai iš savo patirties). O tokių dalykų čia yra nemažai ir geriausia, kad dauguma tų must see dalykų yra visiškai nemokami. Nuo jų ir pradėsiu:

Loreta

Prahos Loretą saugo labai fotogeniški angeliukai.

Pradedu pasakojimą nuo jos, nes būtent pro Loretą iš savo laikinojo būsto Prahoje mes kasdien nužingsniuodavome į miesto širdį. Tai buvo pirmasis įsimintinas objektas, kurį pamatėme Prahoje ir tai yra turbūt pati fotogeniškiausia šio miesto vieta.

Loreta neturi nieko bendro su jūsų pažįstama mergina Loreta. Tai barokinis pastatų kompleksas, kurio centre stovi „Šventojo Namelio“ iš Nazareto, vadinamojo „Santa Casa“, kopija. Kaip aiškinama „Loreto Prague“ puslapyje, itališkai „Loreto“ reiškia vietą, kur įvyko stebuklingas apsireiškimas, tai yra, arkangelas Gabrielius apsireiškė Mergelei Marijai ir pranešė, kad ji pagimdys Dievo sūnų Jėzų.

Prahos Loreta yra piligrimų pamėgta vieta, kur saugomas lituginių reikmenų lobynas.

Loretos viduje nesilankėme (joje buvo Elė, aka Kūtvėla, tai siūlau susipažinti su jos įspūdžiais ir neįtikėtina platesne Loretos istorija čia), bet iki valiai prifotografavome šį nuostabų pastatų kompleksą puošiančius angeliukus, kurie yra vienodai žavūs ir rytą, ir dieną, ir prietemoje.

 

Prahos pilis ir auksinė gatvelė

Kas valandą besikeičianti pilies sargyba.

Prahos pilis, kaip ir Loreta, yra įsikūrusi kairiajame Vltavos krante, ant aukščiausios miesto kalvos. Nuo čia atsiveria įspūdingas vaizdas į upę ir už jos plytintį senamiestį.

Bohemijos valdovų rezidencija čia buvo įkurta dar IX amžiuje. Nuo jos, kaip teigiama, ir prasidėjo Prahos miesto istorija.

Nuo 1918 m. pilis yra Čekijos (anuomet dar Čekoslovakijos) prezidento būstinė.

Įdomu tai, kad Prahos pilis yra įtraukta į Guinnesso pasaulio rekordų knygą kaip didžiausia senovinė pilis pasaulyje, užimanti beveik 70 tūkst. kv. m plotą.

Be to, tai – labiausiai lankytina Čekijos sostinės vieta, kurią kasmet aplanko per 1,8 mln. žmonių. Tuo nesunku patikėti, matant kasdien prie pilies nusidriekiančią ilgiausią žmonių eilę.

Turistų, norinčių pamatyti pilį, eilė.

Visi jie nori ne tik apžiūrėti pilį, gotikinę šv. Vito katedrą, bet ir pamatyti Auksinę gatvelę (ček. Zlata ulička). Gatvelė buvo įkurta XVI amžiaus pabaigoje pilies lankininkams apgyvendinti. Vėliau čia įsikūrė amatininkai, auksakaliai ir juvelyrai. Kaip tik nuo XVII amžiaus čia gyvenusių auksakalių garbei ji ir buvo pavadinta Auksine gatvele.

Auksinėje gatvelėje stovi maži spalvingi nameliai, kurių daugumoje dabar veikia suvenyrų parduotuvėlės. Viename šių namelių, pažymėtame 22 numeriu, gyveno rašytojo Franzo Kafkos sesuo. Čia apie dvejus metus savo kūrinius kūrė ir pats F.Kafka.

Beje, tuo metu, kai nedirba muziejus, pasivaikščioti po pilies kiemą ir įžymiąją Auksinę gatvelę galima visiškai nemokamai. Pilį saugantys policijos pareigūnai tik patikrins jūsų rankines, kad neįsineštumėte ko nors neleistino.

O dienos metu verta stabtelėti prie pilies ir pasigrožėti dar vienu nemokamu reginiu – kas valandą besikeičiančia garbės sargyba.

 

Davido Černy kūriniai

Kafkos muziejaus kiemelyje stovi du sisiojantys vyrai.

Jeigu Prahos pilyje galima pamatyti namelį, kur gyveno F.Kafkos sesuo, tai netoli Vltavos upės galima apžiūrėti ir F.Kafkos muziejų, kuriame saugoma nemažai šio rašytojo knygų, laišku, dienoraščių, piešinių.

Jeigu nemėgstate lankytis po muziejus arba taupote pinigus, vis tiek užeikite bent į muziejaus kiemelį, apžiūrėti smagios čekų skulptoriaus Davido Černy sukurtos kompozicijos „Besišlapinančios figūros“, vaizduojančios du vienas prieš kitą stovinčius bronzinius sisiojančius vyrus. Jie rankomis laiko sau už penių ir judina klubus, vandens srove rašydami įžymių Prahos gyventojų citatas.

D.Černy yra sukūręs ir daugiau įdomių skulptūrų, tarp kurių – Prahos televizijos bokšto kūdikiai (kai kurie šių kūdikių su keistomis galvomis ropoja ir Vltavos upės saloje, prie Kampos muziejaus, kurį ketinu aplankyti kitąkart).

Dar vienas įspūdingas D.Černy kūrinys – karalius, „jojantis“, ant negyvo žirgo.

Dar vienas įspūdingas šio autoriaus kūrinys yra 11 metrų aukščio judanti F.Kafkos galva, pagaminta iš 42 besisukančių plieno sluoksnių, bendrai sveriančių 45 tonas. Ši galva yra netoli „Quadrio“ prekybos centro, 1-oje Prahoje.

Verta dėmesio ir D.Černy sukurta „Negyvo arklio“ skulptūra, kabanti „Art nouveau“ stiliaus „Palac Lucerna“ pasaže. Ši skulptūra vaizduoja karalių, „jojantį“ ant negyvo žemyn galva kabančio žirgo. Teigiama, kad tai – Bohemijos karalius Vaclovo, vėliau paskelbto šventuoju, paminklo, stovinčio Vaclovo aikštėje, parodija.

Prahoje yra ir daugiau įdomių, netikėtų J.Čeny darbų, tad nepatingėkite paklaidžioti po karalių miestą ir jų paieškoti! Tikrai verta.

 

Siauriausia Prahos gatvelė

Siauriausios Prahos gatvelės plotis – tik 70 cm.

Jeigu jau eisite į F.Kafkos muziejų (ar bent jo kiemelį), nepražiopsokite ir netoliese esančios siauriausios Prahos gatvelės, kuri čekiškai vadinasi Vinarna Certovka. Tarp dviejų pastatų nusidriekusi žemyn vedanti gatvelė yra vos 70 cm pločio.

Kadangi du žmonės joje neprasilenktų, čia įrengtas netgi šviesoforas, įspėjantis, kada galima leistis žemyn ar kilti į viršų.

Beje, nors ši gatvelė yra skirta tik lieknesniems turistams, ji nėra pati siauriausia pasaulyje. Roitlingeno mieste, pietų Vokietijoje, galima rasti dar siauresnę gatvelę, kurios plotis yra nuo 31 cm siauriausioje vietoje iki 50 cm – plačiausioje. Būtent ši gatvelė laikoma pačia siauriausia pasaulyje.

 

Johno Lennono siena

Johno Lennono sienos grafičiai ne kartą buvo uždažyti.

Ne, „The Beatles“ grupės vokalistas Johnas Lennonas niekada nebuvo Prahoje (bent jau apie tokią viešnagę nėra jokių duomenų), bet jo vardu pavadinta spalvingais grafičiais išmarginta siena meniškame Kampos salos rajone yra tai, ką verta pamatyti Čekijos sostinėje.

Kadaise tai buvo įprasta siena, bet nuo devintojo dešimtmečio ant jos pradėti piešti J.Lennono ir „The Beatles“ dainų įkvėpti grafičiai. Iš pradžių miesto valdžia bandė su tuo kovoti, uždažydama grafičius, tačiau vakare vėl atsirasdavo naujų.

Siena tapo savotišku Čekijos kovų už laisvę simboliu. Čia buvo rašomi ne tik meilės prisipažinimai, bet ir antikomunistiniai šūkiai. Prieš trejus metus garsioji siena buvo uždažyta baltai, bet dabar ji vėl šviečia įvairiaspalviais grafičiais.

 

Karlo tiltas

Ar yra turistų, kurie lankėsi Prahoje ir nevaikščiojo Karolio tiltu?

Turbūt sunku būtų rasti žmogų, kuris Prahoje nepraeitų Karlo tiltu, pradėtu statyti dar 1357 metais, o baigtu tik XV amžiaus pradžioje.

Iš pradžių tiltas vadintas Akmeniniu arba Prahos tiltu, bet nuo 1870 metų perkrikštytas Karlo tiltu, nes jis buvo svarbiausia jungtis tarp Prahos pilies ir senamiesčio bei gretimų teritorijų.

621 metro ilgio ir beveik 10 metrų pločio akmeninis tiltas iš kitų miesto tiltų išsiskiria tuo, kad jo galuose yra trys bokštai: du – Mažojo miesto (ček. Mala Strana), o vienas – senamiesčio pusėje. Pastarasis laikomas vienu nuostabiausių gotikinių pastatų pasaulyje.

Karlo tiltą puošia 30 karalių ir šventųjų skulptūrų, atspindinčių Čekijos istoriją, kurių dauguma yra barokinio stiliaus. Dabar ant tilto matomos tik originalių skulptūrų, kurių dauguma buvo pastatytos 1683-1714 metais, replikos. Originalios skulptūros nuo XX amžiaus 7 dešimtmečio perkeltos į Prahos naionalinį muziejų.

 

Astronominis Prahos rotušės laikrodis

Jis

Astronominis Prahos laikrodis yra trečias seniausias ir vienas sudėtingiausių astronominių laikrodžių pasaulyje.

Pirmąkart laikrodis ant pietinės senosios miesto rotušės sienos buvo įtaisytas dar viduramžiais – 1410 metais.

Laikrodį sudaro trys pagrindinės dalys: astronominis ciferblatas, vaizduojantis Saulės ir Mėnulio padėtį danguje bei kitas astronomines detales; „Apaštalų eisena“ – tai kas valandą pradedančios judėti apaštalų ir kitos (Tuštybės, Godumo, Geismo ir Mirties) figūros; bei kalendoriaus ciferblatas, rodantis mėnesius. Beje, kalendorinis ciferblatas ir laikrodį puošiančios gotikinės skulptūros atsirado tik maždaug 1490 metais.

Unikalus Prahos laikrodis ir jame įmontuotos figūrėlės atgyja kas valandą – nuo 8 iki 20 valandos. Tiesa, besigrožėdami judančiomis figūromis nepamirškite apie atsargumą. Į laikrodį užsižiopsoję turistai ypač dažnai nukenčia nuo kišenvagių, kurių čia nestinga. Apskritai, kaip sako rusų patarlė „Atsargų ir Dievas saugo“, tad atsargumo dera nepamiršti niekur ir niekada.

 

Šokantis namas

Šokantis namas – vienas įdomiausių Prahos pastatų.

Šokantis namas – dar vienas nuostabus objektas, kurį galima nemokamai apžiūrėti Prahos centre, dešiniame Vltavos krante.

Šį įspūdingą pastatą, dar vadinamą Fredu ir Ginger, 1992 metais suprojektavo kroatų-čekų kilmės architektas Vladas Miluničius ir kanadiečių architektas Frankas Gehry. Namas buvo pastatytas 1996 metais.

Namas, vaizduoja įžymių Amerikos šokėjų Fredo Astaire ir Ginger Rogers porą. Juos galite pamatyti čia:

Taigi, tokios buvo mūsų atrastos įdomiosios nemokamos vietos Prahoje. Žinoma, jų yra gerokai daugiau. Pavyzdžiui, mes nespėjome aplankyti Petrino kalvos, ant kurios stovi Eifelio bokšto sumažinta versija, nepabuvome Vyšegrado tvirtovėje ir panašiai.

O dabar šiek tiek apie mokamas vietas, kurias verta aplankyti, ypač besidomintiems menu. Jų taip pat yra ne viena, bet paminėsiu šįkart dvi:

 

Alfonso Muchos muziejus

Alfonos Muchos muziejus yra tai, ką tikrai verta pamatyti.

Niekada negirdėjote apie Alfonsą Muchą? Bet esu tikra, kad matėte ne vieną jo sukurtą plakatą bei afišą, kuriame pavaizduotos „Art nouveau“ stiliumi nupieštos gražuolės.

Ne vienoje jo afišoje pavaizduota ir legendinė (čia neperdedu taip sakydama) XIX a. antros pusės – XX a. pr. aktorė Sarah Bernhardt, kuri buvo be galo įdomi ir ekscentirška asmenybė. Teko skaityti, kad ji mėgdavo puoštis negyvais šikšnosparniais, visur, kur keliaudavo, veždavosi asmeninį karstą ir net po Ameriką vežiojosi aligatorių, vardu Ali-Gaga, nugaišusį po to, kai padaugino pieno ir šampano.

Aplankyti A.Muchos muziejų man rekomendavo kolegė, žadėjusi, kad nepasigailėsiu. Ir išties nepasigailėjau. Pamatyti A.Muchos paveikslus gyvai tikrai verta. Be to, galima apžiūrėti asmeninius dailininko daiktus ir pamatyti apie jį filmą.

Mums A.Mucha taip patiko, kad po to dar ir nepagailėjome pinigų muziejaus suvenyrų parduotuvėje, nusipirkdami daugiau literatūros apie šį dailininką. Tiesą sakant, ten išleidome didžiausią sumą suvenyrams skirtų pinigų.

 

Prahos nacionalinė galerija

Prahos nacionalinė galerija yra tikras lobis meno mylėtojams.

Jeigu įdomu susipažinti su Prahos menu išsamiau, o taip pat pamatyti žymiausių XX a. pradžios tapytojų, tokių kaip Pablo Picasso, Marco Chagalo, Paulo Cezzane’o, Henri Matisse, Claude’o Monet, Augusto Renoiro, Henrio Toulouse’o Lautreco, Vincento van Gogho ir kitų, darbus, jūs tiesiog privalote apsilankyti Nacionalinėje Prahos galerijoje.

Nacionalinė galerija turi kelis padalinius. Jeigu visų jų aplankyti nespėtumėte, bet norite pamatyti žymiausių pasaulyje modernistų kūrinius vienoje vietoje, apsilankykite padalinyje, įsikūrusiame buvusiuose Mugių rūmuose. Būtent šiuos rūmus mes ir pasirinkome.

Penkių aukštų galerija paliko milžinišką įspūdį. Tikrai nesitikėjome čia rasti tiek daug nuostabių ne tik Čekijos, bet ir pasaulinio garso menininkų darbų. Neįtikėtina, kad Čekijos sostinėje slypi tokie lobiai.

Štai tiek pamatėme per neilgą viešnagę Prahoje. Aišku, labai daug liko neaplankyta, nes mažiau nei savaitės tokiam miestui ištyrinėti tikrai nepakanka. Juolab, kad nusprendėme dar apžiūrėti ir Kutną Horą. Bet šis Čekijos miestas – jau kito įrašo tema.

Share

Ką manote apie šį įrašą ?