Giedrės blogas

Sweplas ar lietuviškas tekstas – kurį renkatės jūs?

Ar jusu neerzina sweplai parasytas textas, ypac jei jame yra ne lietuvisku raidziu, pavyzdziui, x arba w, o juolab jei jis – be skyrybos zenklu, bet uztai kupinas smailu? 🙂

 

 

Ne visada lengva atrasti reikiamą klavišą su lietuvišku simboliu, ypač jei ant klaviatūros jis nepažymėtas.Nesijaudinkite, rašymo stiliaus nekeisiu ir prie šveplojo teksto bei šypsenėlių nepereisiu (nebent skaitytojai to labai pageidautų).

Tiesiog norėjau parodyti ir pati dar kartą pasižiūrėti, kaip toks tekstas atrodo, kad visiems būtų aiškiau, apie ką bus kalbama.

Kodėl staiga prisiminiau švepluosius tekstus?

Tiesą sakant, šią temą Twitteryje priminė, kaip suprantu, web dizaineris ir tinklaraštininkas (deja, retokai pildantis savo blogą) Igoris Gubaidulinas, nusprendęs vėl į dienos šviesą išvilktikai kuriuos  savo archyvus.

Lietuviškumas internete, manau, yra gera ir aktuali tema, kurią verta panagrinėti iš naujo.

 

„Rašyk lietuviškai!“

Į puslapį lietuviškai.lt įmanoma patekti tik parašius pavadinimą lotyniškomis raidėmis ir perskaičius sugėdinimą, kad rašai ne lietuviškai.Lietuviškų rašmenų internete tema buvo ypač aktuali prieš dvejus metus, siaučiant interneto lietuvinimo akcijai, kurioje skatinta net svetainių adresuose (domenuose) naudoti lietuviškas š, ž, č, ė, ū ir nosines raides.

Sakoma, geras pavyzdys užkrečia, taigi, buvo sukurta ir interneto svetainė www.lietuviškai.lt.

Pabandžiau ją aplankyti dabar.

Vos tik suvedžiau adresą, kaip ir priklauso, lietuviškomis raidėmis – lietuviškai.lt, naršyklė parašė, kad serveris www.lietuvi%c5%a1kai.lt (taip ir buvo užrašyta) – nerastas.

Suvedus adresą švepluoju tekstu www.lietuviskai.lt, buvau sugėdinta pasirodžiusiu ekrane tekstu: „Rašyk lietuviškai!“ ir tik tuomet nukreipta į projekto puslapį.

Žodžiu, projekto autorių idėja skleisti lietuviškumą visame kame – žavi, bet tai, kad jų pačių puslapis atsidaro tik parašius adresą lotyniškomis (o ne lietuviškomis!) raidėmis ir perskaičius sugėdinimą, kad rašai švepluoju būdu, atrodo keistai.

Gal taip užmanyta tyčia, bet vis tiek nemalonu skaityti kaltinimus, kai net nesijauti prasikaltęs.

 

Turi kelis pavadinimus

Įtariu, kad interneto naršyklėms sudėtinga nuskaityti lietuviškus adresus. Todėl tik retas interneto puslapis turi lietuviškomis raidėmis rašomą interneto adresą.

Vienas tokių retenybių – puslapis parduotuvė.lt, į kurį surinkus adresą lotyniškomis raidėmis nepateksi.

Lietuviškai.lt puslapyje skelbiama, kad dar vienas toks lietuviškas puslapis yra žodynas.lt.

Bet užrašius puslapio adresą lietuviškais rašmenimis, jis vis tiek konvertuojamas į švepląjį tekstą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės puslapio kūrėjai apsidraudė. Jie sukūrė puslapį taip, kad į jį būtų galima patekti adresą parašius ir lietuviškais, ir vien tik lotyniškais rašmenimis.

Manau, toks variantas – geriausias, nes leidžia padaryti taip, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika. Kam patinka lietuviškos raidės, gali rašyti lietuviškai, o kam užtenka vien lotyniškų, gali rinktis kitą variantą.

Panašiai – net trimis skirtingais būdais – galima patekti ir į dienraščio „Klaipėda“ interneto puslapį.

Čia jus nukreips ir suvedus kl.lt, ir klaipeda.diena.lt, ir tiesiog klaipėda.lt.

Sakyčiau, puiki strategija: kad ir kaip vesi puslapio pavadinimą, vis tiek atsidursi jame.

Beje, būtų įdomu, pažiūrėti duomenis, kuris pavadinimas atveda daugiausiai lankytojų į puslapį.

 

Įpročius pakeisti sunku

Specialių rašmenų yra ne tik lietuvių, bet ir kitose kalbose, pavyzdžiui, švedų.

Kaip ir lietuviai, švedai gali savo domeną (interneto adresą) rašyti ir švediškomis raidėmis, bet tai – nerekomenduojama.

Kodėl? Kaip sakė švedų puslapio Driva Webshop  kūrėjai, naudoti specialius rašmenis nepatariama, nes skaitytojams patogiau vesti pavadinimą vien lotyniškais rašmenimis, ypač jei jie gyvena kitose šalyse.

Be to, interneto vartojai paprastai įpratę adresus rašyti vien lotyniškomis raidėmis, tad greičiausiai bet kuriuo atveju jie rinks pavadinimą be specialiųjų raidžių.

 

Pridengia klaidas?

Bet palikime puslapių adresus ramybėje ir grįžkime prie pačių tekstų.

Dažniausiai lietuviškų rašmenų vengia tekstų komentatoriai.

Pastebėjau, kad tinklaraščiuose švepluoju tekstu parašyti komentarai pasitaiko rečiau.

Tačiau didžiuosiuose naujienų puslapiuose šveplai komentuoja pusė, o gal ir daugiau komentatorių.

Kodėl žmonės rašo šveplai?

Dažniausiai, matyt, iš tingėjimo dviejų klavišų spustelėjimu persijungti klaviatūrą į lietuvišką. Ypač, jeigu kompiuteriu tenka rašyti keliomis kalbomis (ne tik anglų ir lietuvių).

Dažnai lietuviškai nerenkantiems tekstų žmonėms būna nelengva surasti lietuviškų simbolių klavišus, ypač jei klaviatūroje jie specialiai nepažymėti.

Kartais žmonės nenaudoja lietuviškų raidžių gal ir dėl to, kad šveplai įgunda rašyti kitur, pavyzdžiui, kurdami SMS žinutes.

Šveplas tekstas gali būti ir patogi nemokšiškumo priedanga: rašant šveplai nereikia paisyti nosinių ir ilgųjų raidžių rašybos.

Tiesa, šveplas tekstas pridengia ne visas klaidas. Jei neskiri, kada rašyti galūnę -ei, o kada – -iai, kada raidę „i“, o kuomet – „y“, vis tiek išsiduosi.

 

Pasiteisinimai negalioja?

Kaip žmonės reaguoja į rašančius šveplai? Kaip pastebėjau, neretai, neigiamai.

Kai kurių puslapių administratoriai netgi trina švepluoju tekstu parašytus komentarus.

Štai viename puslapyje administratorius šveplai bandžiusiam rašyti komentuotojui atsakė gana griežtai:

„Šveplas tekstas pašalintas. Jokie pasiteisinimai negalioja. Mes gyvename Lietuvoje, o ne Švepliandijoje, todėl prašome rašyti LIETUVIŠKAI. Jei neturite lietuviškos klaviatūros, nemokate, nenorite ar negalite susitvarkyti – naudokitės virtualia klaviatūra http://aaiddennium.com/tools/klava_v1.6/„.

Apie šveplų tekstų netoleravimą rašė ir kolegė Salomėja, prisipažinusi, kad dirbdama žurnaliste šveplus pranešimus spaudai ištrindavo jų nė neskaičiusi.

Dažnai asmenis, rašančius komentarus šveplu tekstu, gėdina ne tik puslapio administratoriai bet ir kiti komentatoriai, paprastai siūlydami pasimokyti rašyti lietuviškai.

Man šveplai parašytas tekstas – netrukdo, nors, žinoma, visuomet maloniau skaityti lietuviškais rašmenimis ir, svarbiausia, be gramatinių bei skyrybos klaidų parašytą tekstą.

Pastarasis faktorius – gebėjimas rašyti taisyklingai man atrodo kur kas svarbesnis, nei rašyba lietuviškomis raidėmis.

O kaip jūs vertinate šveplą tekstą – toleruojate, ar laikote jį nepagarbiu?

 

 

 

Share

40 Komentarai

  1. linuxr

    Labai retai toleruoju šveplą tekstą. Reikia būti visišku imbicilu, arba negerbti savęs ir kitų, jei rašai šveplai. Ir patogumas čia ne pasiteisinimas.

    Atsakyti
    • Giedre

      Man baisiausia, kai į šveplą tekstą dar w ir x raidžių prikaišioja. Kitą vertus, rusiškai kompiuteriu aš irgi nerašau kirilica, taigi, tam tikra prasme – šveplai, nes surasti, kur koks rusiškos raidės klavišas man užimtų amžinybę. Todėl prieš draugus Rusijoje, kuriems tenka rašyti laiškus, jaučiuosi kiek nejaukiai, parašydama juos rusiškai, bet lotyniškomis raidėmis.

      Atsakyti
    • Vytautas Šaltenis

      Jo, patogumas čia ne pasiteisinimas, o pagrindinis argumentas. Tekstas rašomas tam, kad jį būtų patogu skaityti. Jeigu rašydamas nepadarei visko, kad skaityti būtų patogiau, tai nefig išvis rašyti 🙂

      Atsakyti
      • Giedre

        Dažniausiai nelietuviškais rašmenimis rašo komentuotoja. Manau, kad jiems skaitytojų patogumas rūpi mažiau, nei galimybė pasisakyti po tekstu.

        Atsakyti
  2. Jurga

    Asmeniškai mane labai nervina šveplas tekstas. Labai. O jei dar būna minčių srautas be kablelių ir taškų, tai iš viso į komą meta.

    Atsakyti
      • Giedre

        Jeigu žmogus rašo ir be skyrybos ženklų, galima įtarti, kad jis paprasčiausiai tos skyrybos nemoka. Aš dar pastebėjau, kad veikėjai, rašantys švepluoju tekstu ir be skyrybos ženklų, kartais mėgsta ir reikia nereikia kai kuriuos žodžius rašyti vien didžiosiomis raidėmis, matyt, norėdami juos pabrėžti ir tuo pačiu nesuprasdami, kad rašymas didžiosiomis raidėmis prilygsta rėkimui.

        Atsakyti
    • Giedre

      Manau, kad geriausiai, kai interneto adresas susideda iš lietuviškų žodžių, kuriuose nėra specifinių tik mūsų gramatikai būdingų rašybos ženklų. Tuomet nereikia galvoti, kaip jį rašyti – bet kokiu atveju adresas gausis užrašytas lietuviškai.

      Atsakyti
  3. Marius

    Noriu truputį paaiškinti situaciją su lietuviškais domenais, kuriuose yra ne lotyniškų rašmenų. Tokie domenai atsirado gana neseniai (2010) ir jie vadinasi IDN – internationalized domain name. Jei lietuviškas raides turintis domenas pasiekiamas įvedus svepla tekstą, dažniausiai tai reiškia, kad yra du domenai, kurių vienas redirektina į IDN 🙂

    Atsakyti
      • Tomas

        Kaina nėra didelė tik realios naudos neįžvelgiu, todėl antras domenas lietuviškomis raidėmis gali tiesiog savęs neatpirkti 🙂 nebent didelis lankomumas irgalima prarasti 1-2% lankytojų, kurie veda svetainės adresą taip, kaip jis vaizduojamas logotipe ar pan.

        Atsakyti
        • Giedre

          Štai man ir įdomu, ar labai žymiai padaugėja lankytojų, naudojant skirtingus domenus tam pačiam puslapiui. Šiaip manau, kad bet kokiu atveju skaitytojai dažniausiai yra įpratę interneto bei elektroninio pašto adresus rašyti lotyniškomis raidėmis.

          Atsakyti
          • dvylika juodvarnių

            Manau kad žmonės daug dažniau į puslapius eina per google, per bookmarks, per favourites, per autocomplete (kai rašai adreso pradžią o likutį užpildo naršyklė), per nuorodas. Iš principo nepatogus būdas patekti į puslapį įvedinėjant pilną www adresą, todėl manau kad tokį būdą naudoja mažuma, ir nereikėtų per daug gilintis į tą www adresą.

          • Giedre

            Manau, kad tai, koks bus web adresas – lietuviškas, ar užrašytas lotyniškomis raidėmis, iš lietuviško ar kitos kalbos žodžio – darosi garbės reikalas. Žinoma, pats puslapio pavadinimas svarbesnis už adresą, bet ir į pastarąjį, manau, nereikėtų visiškai numoti ranka. Tikiu, kad yra ir tų, kurie adresą suvedinėja ranka.

  4. Agnė

    O aš ne prieš šveplą rašymą, atsižvelgiant į tai, kur jis rašomas. Straipsniai, blog’ai ir šiaip visokiausi platūs, vieši įrašai internetinėje erdvėj turėtų būti rašomi lietuviškai. Komentarai… Geriau lietuviškai, tada tarsi labiau įsitikini, tuo kas parašyta, o rašantysis atrodo intelektualesnis. Bet didelės bėdos nėra, kai nedideli komentarai po straipsniais rašomi šveplai. O štai facebook, skype ir pan., man atrodo, kas kaip nori, tas taip rašo. Aš pati beveik visur rašau lietuviškai, skype kaip užeina, tik SMS nė vienos nosinės nepadedu, nes man paprasčiausiai jos nesirašo. Konvertuojasi į lotyniškas raides, kaip jūs minėjot. Man atrodo, kad per pastaruosius kelerius metus žmonės kuo toliau, tuo labiau įsivažiuoja į lietuviškąjį rašymą.

    Atsakyti
    • Giedre

      Na taip, priklauso nuo situacijos. SMS žinučių rašymas šveplai, atsižvelgiant į tai, kad ne visi telefonai turi lietuvišką klaviatūrą – pateisinamas. Bet kompiuteryje neretai žmonės tiesiog patingi spustelėti du klavišus, kad pereitų prie lietuvių kalbos. Manau, kad kaip tik dėl to tingėjimo daugeliui rašantys šveplai ir nepatinka.
      Kaip jau minėjau, labiausiai man nepatinka ne šveplas, bet su grubiomis gramatinėmis klaidomis parašytas tekstas, bereikalingas didžiųjų raidžių naudojimas, arba tokių mūsų kalbai nebūdingų raidžių, kaip w ar x įterpinėjimas, kur pakliuvo.

      Atsakyti
  5. Tomas

    Prisipažinsiu, tik vėliau pastebėjau, kad paryškintas tekstas be lietuviškų raidžių 🙂
    Ne kartą buvau susimąstęs apie lietuviškų domenų pirkimą, bet tai neatneštų jokios realios naudos (pelno). Beje, pabandžiau suvesti lietuviškai.lt ir man atidarė, o kopijuojant adresą iš naršyklės laukelio pateikiamas toks adresas http://xn--lietuvikai-69b.lt/, kuris taip pat veikia. Tai galbūt tavo naršyklės problema, ne svetainės 🙂
    Jei straipsnis rašomas lotyniškomis raidėmis – nepagarba skaitytojams. Jei komentarai – nepagarba autoriui, bet komentarų trynimas vien dėl to, kad jie be lietuviškų raidžių nors su normaliu turiniu būtų gana kvailas sprendimas. Kaip spjūvis lankytojui į veidą, juk ir taip daugelis tingi komentuoti…

    Atsakyti
    • Giedre

      Matai, vadinasi, taip esi pripratęs matyti šveplą tekstą, kad net nepastebėjai mažytės mano provokacijos įžangoje. Reikės dažniau paeksperimentuoti bloge ir patikrinti skaitytojų reakciją. 😀
      Lietuvišką domeną gal ir verta pirkti, kai jis yra geras, bet toks pat, tik parašytas vien lotyniškomis raidėmis, jau užimtas. Kaip minėjo vienas komentatorius prie mano straipsnio Google+, taip yra su domenais svyturys.lt ir švyturys.lt.
      Komentarų, parašytų lotyniškomis raidėmis, aš irgi netrinu (nebent jie nepraeitų pro spam’o filtrą), o ir nelabai pastebėjau, kad man kas komentuotų be lietuviškų raidžių. Matyt, labai madagius ir pagarbius skaitytojus turiu. 🙂

      Atsakyti
    • Giedre

      Keista, man šiandien irgi su firefox atsidarė, o vakar, kažkodėl, neveikė. Kelissyk bandžiau. Gal buvo užlūžę? Jei taip, atsiprašau puslapio lietuviškai.lt administracijos už netikslią informaciją.

      Atsakyti
  6. Gabrielius

    Žiūriu čia praktiškai visus nervina „sweplas textas“ ir tos nelemtos šypsenėlės 🙂 Man asmeniškai tai nei šilta, nei šalta, šveplai rašo žmogus ar ne. Gal dėl to, kad pats esu tiksliukas ir reikėjo daug pastangų mokantis lietuvių gramatikos. Čia kaip dievas davė. Turėjau porą klasiokų mokykloje, kurie tiesiog negalėjo ar nesugebėjo išmokti tos lietuvių gramatikos ir apskritai pačios kalbos, nors abu buvo lietuviai. Vienas iš jų netgi sugebėjo iš valstybinio egzamino surinkti 0%, pasirodo dar ir taip galima, ir vistiek jis skaitėsi išlaikytas. Bet esmė, kad jis buvo geras matematikas ir fizikas ir reziume vistiek įstojo studijuoti nemokamai ir dabar džiaugiasi gyvenimu, nor rašyti spėju taisyklingai taip ir neišmoko. Tokį atveju pateisinu, manau daugelis pateisintų, tačiau nepateisinu nemokėjimo per tinginystę. Tikrai daug tokių, kurie nemoka rašyti ne dėl to, kad to nesugebėtų išmokti. Žodžiu, aš asmeniškai kreipiu dėmesį tik į turinį, o lietuviškai ar ne parašytas tekstas, manes tai nejaudina. Kiekvieno asmenins reikalas.

    Atsakyti
    • Giedre

      Manau, kad daugelis pyksta dėl šveplo teksto visų pirma todėl, kad tokį esą sunkiau skaityti, nei rašytą su visomis nosinėmis, ilgosiomis raidėmis ir varnelėmis, taip pat su visais brūkšniais, dvitaškiais ir kableliais.
      Kitą vertus, kartais būna ir taip, kad nepastebime, ar tekstas parašytas šveplai, jei turinys – įdomus ir protingas.
      Nežinau, ar pateisinčiau visišką gimtosios kalbos nemokėjimą. Manau, kad kaip ir matematikos ar fizikos formules, taip ir gramatikos taisykles įmanoma išmokti. Viena-kita klaidelė – atleistina. Nebūtina rašyti absoliučiai tobulai. Bet nesugebėjimas sakinio suregzti be klaidų, manau, kompromituoja patį rašantįjį. Paprastai tikimasi, kad raštingas, baigęs mokslus žmogus turi sugebėti ir rašyti be klaidų. Jei žmogus to nesugeba, kiti gali nenorėti priimti rimtai net ir labai įdomių jo minčių.

      Atsakyti
  7. Ieva

    Mane kaip ir Giedrę labiau erzina ne šveplas, o iškraipytas tekstas su „w“ vietoj „v“, „x“ vietoj „ks“ ir t.t. Pati stengiuosi visur rašyti taisyklingai, išskyrus sms, kadangi teko girdėti, jog ten kiekviena lietuviška raidė skaičiuojama kaip keli simboliai, o ne vienas, ir pats to nežinodamas gali išsiųsti vietoj vienos sms – dvi ar tris. Dabar nei nežinau ar taip tebėra, gal kas žinote? 🙂
    O dėl sudėtingumo ar nepatogumo – kai įpranti, lietuviškai rašyti nei kiek ne sunkiau, nei šveplai, tereikia tik suformuoti tą įprotį. 🙂

    Atsakyti
    • Giedre

      Kartais pavartoti „x“ vietoje „ks“ patogiau. Taip gali rašyti tie, kurie skuba, arba taupo vietą, pvz., Twitteryje arba SMS. Kodėl reikia vartoti w vietoje v nesuprantu, kaip ir j vartojimo vietoje i. Manau, kad tai – išsidirbinėjimas, kuris atrodo labai infantiliai ir iš kurio išaugama. Iš tiesų Ieva teisi – norint galima suformuoti įprotį rašyti lietuviškomis raidėmis. Viskas priklauso nuo to, kaip dažnai rašai.

      Atsakyti
      • Vytautas Šaltenis

        ‘w’ vietoj ‘v’ atsirado iš SMS’ų rašymo senaisiais durnafonais. Ten kad surinkti ‘v’, reikdavo quadrokliko, o visai greta kuo puikiausias ‘w’, kuriam pakanka vieno 🙂

        Atsakyti
        • Giedre

          Bet kokio velnio tai buvo perkelta į internetą? Kompiuterio klaviatūra – ne telefono gi.

          Atsakyti
          • Vytautas Šaltenis

            Taip taip, aš nepateisinu sklandžios kalbos darkymo makaronais. Bet bent jau aiškus mechanizmas: atsirado jaunimo tarpe dėl patogumo telefonuose, tada prikibo kaip identiteto dalis ir persikėlė į kitas terpes kaip statuso ženklas. Bet iš to tikrai turėtų būti išaugama, ir jeigu neišaugama, tai tam tikras požymis, irgi… „statuso“ 🙂

  8. grumlinas

    hmmm… niekad nesukau galvos dėl szweplumu, xwq problemos ir panašių dalykų – rašau taip, kaip man išeina, o kitiems pripažįstu teisę rašyti taip, kaip jiems išeina. Nes jei tai mane sunervyja – neskaitau. Arba netgi neBEskaitau 😉
    Kaslink DIDŽIŲJŲ raidžių – taip, tai internet-rėkimas, tačiau kai kada to prireikia akcentuoti vienam ar kitam dalykui. Nors jei žmogas viską rašo Caps-Lock režimu – iš jo galima pasidarytu nedidukę pramogą 😉
    O emotikonai aka šypsniukai – esmi oldskūlas, įpratęs rašydamas parodyti emocijas 😉

    Atsakyti
    • Giedre

      Man šypsniai atrodo visai tinkami socialiniuose tinkluose ir komentaruose. Tekstuose stengiuosi jų vengti, kaip ir dažnų deminutyvų, nors kartais ir labai niežti pirštus vieną-kitą smailą numesti.
      Stengiuosi neprikišti smailų kur reikia ir kur nereikia, nes kai kuriuos skaitytojus tai gali ir erzinti.
      Kas dėl rėkimo didžiosiomis raidėmis, tai, kaip suprantu, dažnas, užmirštantis išsijungti CapsLock klavišą, net nežino, kaip nemandagiai kitų skaitytojų akyse atrodo. Kitą vertus, akcentuoti žodžius didžiosiomis raidėmis irgi gali būti savotiškas stilius.

      Atsakyti
  9. iAndrUk

    Asmeniškai mane „veikia“ tik tekstas kuriame rašoma su q,w,x raidėmis ir šiaip išdarkytas tekstas. Kodėl nepykstu ant žmonių kurie rašo šveplai? Nes, kadaise ir aš toks buvau – paprasčiausiai, tie žmonės (šiuo metu) neturi poreikio mokintis rašyti su lietuviškais simboliais.
    Aš nemanau,jog tai yra labai didelė problema, jei ta švepla kalba nėra iškraipoma. PVZ: „qur tu esi?“, „ka 2 db wejki?“ – na tokie tekstai, tai atsiprašant, visiškas kalbos išdarkymas!
    Kas liečia „smailus“, man jie patinka, jei jų nėra daugiau nei pačio teksto 😀
    Pripažinkime, juk dauguma internautų, net neišmano rašytinio kalbos etiketo.
    Beje, kažkur forume skaičiau, jog kaikurie internautai rašo šveplai, kadangi lietuviškai yra problema rašyti – ne dėl to, jog jie nesugeba tai daryti, bet dėl lietuvių kalbos žinių trūkumo. Paprasčiausiai bijo klaidingai parašyti tekstą (kur rašoma e/ia, ą/a ir t.t.).
    Galiu pasakyti tik tiek – gyveni žmogau ir mokaisi 🙂

    Atsakyti
    • Giedre

      Štai kaip tik ir aš tą hipotezę išsikėliau, kad šveplas tekstas dažnai pasirenkamas sąmoningai, siekiant nuslėpti gramatinių žinių spragas. 🙂
      Smailai ir man visai žavūs, bet, manau, jiems turi būti sava vieta. Esu mačiusi šypsenėlių gana oficialiuose dokuomentuose ir laiškuose. Vis dėlto žmonės turėtų skirti – kur jos tinka, o kur nebderėtų dėti.

      Atsakyti
  10. Laura

    Visada stengiuose vartoti lietuvių kalbos diakritikus. Skyrybos ženklus taip pat. Na o šypsenėlės – jei jų tekste ne per daug – puiku 🙂

    Atsakyti
  11. Maksas

    Nesuprantu, kaip galima rašantį žmogų smerkti už IT neišmanymą. Ar smerkiate odontologą važiuojantį automobiliu už vidaus degimo variklio remonto neišmanymą ir vožtuvų nesubalansavimą.

    Atsakyti

Ką manote apie šį įrašą ?